Satyrium pruni - Slyvinis uodeguotis
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Slyvinis uodeguotis - Satyrium pruni (Linnaeus 1758)
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai vienspalviai, juodai rudi, užpakalinio sparno apatinis kraštas su neryškia oranžine juosta. Patelės tamsiai rudos, priekinio ir užpakalinio sparnų pakraščiuose turi oranžines juostas. Apatinės sparnų pusės abiejų lyčių nesiskiria, su siaura balta juostele ir plačia oranžine juosta pakraščiuose (Ivinskis 2004). Nuo kitų uodeguočių skiriasi būtent šia plačia išorine oranžine juosta užpakalinių sparnų apatinėje dalyje bei priekinių sparnų užpakalinėje dalyje išsidėsčiusiomis pakraštinėmis ir išorinėmis dėmių eilėmis (Kazlauskas 1984).
Išskleistų sparnų ilgis siekia 30-34 mm.
Vikšrai melsvai žali su balsvomis nugarinėmis linijomis ir šešiomis gumburų poromis, kurių viršūnės rudos. Lėliukės rudos, ryškios jų dvi dalys. Krūtinė labai stambi, prie galvos – baltos dėmelės (Kazlauskas 1984). Jos primena paukščių ekskrementus ant lapų (Ivinskis 2004).
BIOTOPAS:
Drugiai aptinkami paupiuose, pamiškėse, tarp krūmų saulėtų kalvų pašlaitėse, apleistuose soduose. Kaip saulamėgis, dažniau matomas miško pietinėje pusėje (Kazlauskas 1984, Ivinskis 2004).
BIOLOGIJA:
Suaugę drugiai skraido nuo birželio iki liepos vidurio. Noriai tupia ant skėtinių augalų (Kazlauskas 1984).
Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant šakelių. Vikšrai išsirita pavasarį (gegužės mėn.), minta pumpurais, vėliau lapais. Pasiekę 15 mm ilgį, ant šakelių ar viršutinėje lapų pusėje virsta lėliukėmis (Ivinskis 2004).
Vikšrai minta slyvomis (Prunus sp.), ievomis (Prunus padus).
PAPLITIMAS:
Eurazinė rūšis. Paplitusi Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Sibire iki Korėjos. Europoje šiaurinė arealo riba siekia pietinę Skandinaviją.
Lietuvoje tai reta ir lokali rūšis (Ivinskis 2004). Pabaltijyje ji rečiausia Lietuvoje, nei Latvijoje ar Estijoje (Kazlauskas 1984).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.114. ISBN 9955-575-41-7
P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 196. ISBN 9986-443-27-X
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.37.
http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=441169 [žiūrėta 2015-10-11]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=162&country=LT [žiūrėta 2015-10-11]