Pontia edusa - Stepinis baltukas
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Stepinis baltukas - Pontia edusa
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinis sparnas su ryškia diskaline juoda dėme, sparno viršūnė juoda, tamsiai ruda su baltomis dėmelėmis. Patelės priekinis sparnas su didele diskaline dėme, o užpakalinio sparno pakraštys su dviem eilėmis dėmių. Abiejų lyčių užpakalinio sparno apačia gelsvai žalia su baltomis dėmėmis (Ivinskis 2004).
Išskleistų sparnų ilgis siekia 36-48 mm.
Anksčiau ši rūšis buvo laikoma P. daplidice, bet ištyrinėjus šių rūšių genomą bei lytinio aparato struktūrą buvo išskirtos kelios rūšys. Rytų ir Centrinėje Europoje gyvena P. edusa.
Vikšrai pilkai žali su dviem gelsvom nugarinėm linijom ir dešimčia juodų karpučių ant nugaros. Lėliukė žalsva ar gelsva (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Drugiai skraido sausose pievose, laukuose, dykvietėse, karjeruose, pajūrio kopose, pakelėse.
BIOLOGIJA:
Migrantas. Pirmos generacijos drugiai skraido nuo gegužės iki birželio mėn., o antrosios generacijos – nuo liepos iki rugpjūčio mėn.
Patelė kiaušinėlius po vieną deda apatinėje mitybinių augalų lapų pusėje. Vikšrai minta žiedais ir besiformuojančiimis sėklomis. Žiemoja lėliukės (Ivinskis 2004).
Vikšrai polifagai. Minta įvairiais kryžmažiedžiais : pikulėmis (Sisymbrium sp.), laibeniais (Alyssum sp.), bokštytėmis (Turritis sp.), pokliais (Descurainia sophia), razetomis (Reseda sp.) ir kt.
PAPLITIMAS:
Šis baltukas paplitęs Pietų Prancūzijoje, Italijoje, Korsikos ir Sardinijos salose, Centrinėje Europoje, Pietinėje Rusijoje, Artimuosiuose Rytuose, P. Sibire, Kinijoje, Korėjoje. Tai drugys migrantas ir savo migracijos metu pasiekia Beneliukso šalis, šiaurinę Vokietiją, Lenkiją, Baltijos šalis bei pietinę Švediją ir Norvegiją.
Lietuvoje aptinkamas ne kasmet. Retas, užskrenda nevienodai gausiai. Daug metų gali ir visai nepasirodyti (Kazlauskas 1984).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.92. ISBN 9955-575-41-7
P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 194. ISBN 9986-443-27-X
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.
Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — P. 207. — ISBN 5-87317-115-7.
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/5485df91-a6a2-495c-8590-0c4... [žiūrėta 2016-02-06]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=6653&country=LT [žiūrėta 2016-02-06]
http://www.nic.funet.fi/pub/sci/bio/life/insecta/lepidoptera/ditrysia/pa... [žiūrėta 2016-02-06]