Carabidae - Žygiai

     Suaugę vabalai yra gan savitos kūno formos ir dauguma jų turi tvirtą kūno dangą. Jų kūnas paprastai yra pailgas, rečiau ovalus. Galva visada gerai matosi iš viršaus, burnos organai nukreipti į priekį. Taip pat gerai matosi paslankiai su kūnų suaugęs prieškrūtinis. Už jo seka likusi kūno dalis, kuri paprastai būna uždengta  antsparniais. Kūno spalva būna įvairi, nors daugumos rūšių vabalai yra juodos ar rudos spalvos, neretai kūno viršus atsispindi žalsva, melsva, rausva ar gelsva spalvomis ir turi metalinį blizgesį. Galvos priekyje yra grobiui sučiupti ir sutraiškyti pritaikyti burnos organai, sudaryti iš pjautuviškai išlenktų 2 viršutinių ir 2 šeriuotų lyg šukos apatinių žandų. Burnos viršus būna pridengtas sklerotizuotos plokštelės – viršutinės lūpos, o po apatiniais žandais yra kita, trumputė, minkšta apatinė lūpa. Iš apatinių žandų ir apatinės lūpos yra išaugę po 1 porą nariuotų ataugėlių – čiuopiklių. Dauguma žygių turi gana dideles akis, kurios paprastai užimą didesnę galvos šono dalį. Tuoj prieš jas yra išaugę ūseliai (antenos), kaip taisyklė, sudaryti iš 11 beveik vienodo storio narelių.  

     Charakteringas žygių kūno bruožas yra iš viršaus gerai matoma krūtinės dalis – prieškrūtinis. Jo forma dažnai būna savita atskirai rūšiai. Jo šoniniai kraštai gali būti išlenkti, link pagrindo siaurėjantys ir priminti vaizduojamos širdies formą, beveik tiesūs, tada prieškrūtinio kontūras atrodo kvadratinis, tolygiai išgaubti, statinaitės formos arba link pagrindo platėjantys, tada prieškrūtinis primeną varpelį.

     Kaip ir daugelis vabalų žygiai turi 2 poras sparnų. Pirmos poros sparnai kieti, kaip ir likusi kūno dalis, o kitos - ilgi plėviški, suklostuoti ir paslėpti po pirmosios poros kietaisiais, taip vadinamais antsparniais. Antsparnių viršus dažnai būna išvagotas išilginėmis vagutėmis arba su briaunelėmis, nors kai kurių rūšių žygių antsparniai gali būti dar ir duobėti arba visiškai lygūs. Vienų rūšių jie būna pliki, blizgantys arba matiniai, kitų gali būti apaugę trumpučiais plaukeliais. Plėviškus sparnus turi ne visų rūšių žygiai. Bene geriausiai žygius charakterizuojanti kūno dalis yra jų grakščios kojos, kuriomis šie vabalai gali labai vikriai judėti ne tik horizontaliais, bet ir gan stačiais paviršiais. Tik kai kurios žygių rūšys jas gali nepastebimai paslėpti po kūnu. Subtilesnis, bet labai patikimas žygių kūno sandaros bruožas yra galinių (3 poros) kojų dubenėliai, kurie būna išsišovę atgal per visą pirmojo pilvelio narelio plotį ar net dar toliau.

     Žygių pilvelis iš viršaus paprastai būna pridengtas antsparniais, nors yra ir tokių, kurių pastarieji yra sutrumpėję ir iš po jų kyšo 1-2 pilvelio nareliai. Viršutinės pilvelio dalies, kuri būna pridengta antsparniais,  danga yra minkšta, o kiekvieno narelio šonuose yra mažos angelės – kvėptukai, pro kurias vabalai kvėpuoja. Apatinė pilvelio dalis – kieta, paprastai plika ar su pavieniais plaukeliais,  nors kai kurių rūšių plaukeliai gali būti ir tankesni.

     Žygiai kaip ir kiti pilno vystimosi (pilnosios metamorfozės) vabzdžiai praeina 4 vystymosi (gyvenimo) tarpsnius: embrioninį, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Žygių lervos kirmėliškos, visiškai nepanašios į suaugėlius. Jos turi gerai išvystytą galvą. Lervų burnos organai pritaikyti grobuoniškam mitybos būdui ir nedaug kuo skiriasi nuo suaugėlių. Antenos iš 4 narelių. Akių vietoje yra grupelė (dažniausiai 6) mažyčių akelių (omatidijų).

     Už galvos seka 3 stambūs segmentai – krūtinė. Kiekviename iš jų yra po 1 pora kojų, kurios sudarytos iš 5 narelių, paskutinysis (letena) turi 1 ar 2 nagelius. Nors yra žygių rūšių, kurių lervų paskutiniuose vystimosi tarpsniuose kojos sunyksta (Lebia gentis).

     Lervų pilvelis sudarytas iš 9 narelių. Kai kurių žygių rūšių šių narelių nugarinė dalis būna tvirtesnė, tamsesnė, su išsišovusiomis krašto briaunelėmis. Labai svarbus požymis išskiriantis žygių lervas iš kitų yra tai, kad paskutinysis pilvelio narelis visada turi vieną porą cerkų. Kai kurių rūšių žygių lervas lengva supainioti su trumpasparnių lervomis. Skirtingai nei žygių pastarųjų kojos sudarytos iš 4 narelių, o pilvelis paprastai iš 10 narelių.

     Visai skirtingos yra šoklių lervos. Jų galvos danga yra tvirta, viršutinė jos puse beveik plokščia, o apatinė stipriai išgaubta. Išilgai viršugalvio, ties viduriu driekiasi trumpa vagutė. Kūnas išsirietęs, penktasis pilvelio narelis nugarinėje dalyje turi 2 poras stiprių, lenktų spygliukų. Pastarųjų pagalba šios lervos stabiliai laikosi vertikaliuose žemėje išraustuose urveliuose ir tyko grobio.