Jump to Navigation

Colias palaeno - Pelkinis gelsvys

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Araneae - Vorai

Araneidae - Kryžiuočiai

Gnaphosidae - Plokščiavoriai

Eresidae - Storagalviai

Coleoptera - Vabalai

Carabidae - Žygiai

Silphidae - Maitvabaliai

Hymenoptera - Plėviasparniai

Apidae - Bitės

Bombus confusus - Kamanė didžiaakė
Bombus distiguendus - Puošnioji kamanė
Bombus hortorum - Sodinė kamanė
Bombus humilis - Įvairiaspalvė kamanė
Bombus hypnorum - Medinė kamanė
Bombus jonellus - Viržinė kamanė
Bombus laesus - Geltonoji kamanė
Bombus lapidarius - Akmeninė kamanė
Bombus lucorum - Šilinė kamanė
Bombus muscorum - Samaninė kamanė
Bombus pascuorum - Rudoji kamanė
Bombus pomorum - Stepinė kamanė
Bombus pratorum - Miškinė kamanė
Bombus ruderarius - Rudakojė kamanė
Bombus ruderatus - Tamsiajuostė kamanė
Bombus schrencki - Juodajuostė kamanė
Bombus semenoviellus - Rytinė kamanė
Bombus soroeensis - Pievinė kamanė
Bombus sp. - Kamanė
Bombus subterraneus - Juostuotoji kamanė
Bombus sylvarum - Pilkšvoji kamanė
Bombus terrestris - Žeminė kamanė
Bombus veteranus - Žiloji kamanė
Bombus [=Psithyrus] barbutellus - Sodinė gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] bohemicus - Šilinė gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] campestris - Geltonoji gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] norvegicus - Norveginė gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] quadricolor - Keturspalvė gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] rupestris - Juodoji gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] sylvestris - Miškinė gegutkamanė
Bombus [=Psithyrus] vestalis - Puošnioji gegutkamanė
Bombus [Psithyrus] - Gegutkamanė
Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Aricia agestis - Geltontaškis melsvys
Aricia eumedon - Baltajuostis melsvys
Callophrys rubi - Žalsvasis varinukas
Celastrina argiolus - Žydrasis melsvys
Cupido [=Everes] argiades - Uodegotasis melsvys
Cyaniris [=Polyommatus] semiargus - Pilkasis melsvys
Favonius [=Neozephyrus] quercus - Ąžuolinis zefyras
Lycaena alciphron - Čiobrelinis auksinukas
Lycaena dispar - Didysis auksinukas
Lycaena hippothoe - Žvilgantysis auksinukas
Lycaena phlaeas - Mažasis auksinukas
Lycaena tityrus - Tamsusis auksinukas
Lycaena virgaureae - Ugninis auksinukas
Plebeius argus - Akiuotasis melsvys
Plebeius optilete - Pelkinis melsvys
Plebejus idas - Žaliaakis melsvys
Polyommatus amandus - Didysis melsvys
Polyommatus bellargus - Pietinis melsvys
Polyommatus icarus - Dirvinis melsvys
Polyommatus [=Lysandra] coridon - Stepinis melsvys
Satyrium ilicis - Ąžuolinis uodeguotis
Satyrium pruni - Slyvinis uodeguotis
Satyrium w-album - Guobinis uodeguotis
Thecla [=Zephyrus] betulae - Beržinis zefyras

Papilionidae - Sklandūnai

Pelkinis gelsvys - Colias palaeno (Linnaeus, 1761)

 

MORFOLOGIJA:

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai ryškios citrinos spalvos. Priekinio sparno išorinis kraštas su plačia tamsiai rudos spalvos juosta, užpakalinis sparnas su tokios pat spalvos juosta, apimančia daugiau nei pusę jo išorinio krašto. Vidurinio narvelio pakraštyje – pailgas tamsiai rudos spalvos žiedelis ar brūkšnelis. Nuo panašaus dirvino gelsvio skiriasi tuo, kad pas dirvinį juodai ruda ar ruda juosta turi geltonų dėmių eilę (Ivinskis 2004). 
     Patelės sparnai balsvai gelsvi. Priekinio sparno išorinis kraštas su plačia ruda juosta ir gelsvomis dėmelėmis. Užpakalinio sparno pakraštys su plačia ruda juosta ir gelsvomis dėmėmis.

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 42-54 mm.

     Vikšrai aksominės žalios spalvos su gelsva išilgine linija, kurios pakraščiai juodi. Stigmos juodos (Kazlauskas 1984). Lėliukė žalsva, labai iškila nugarine puse.

 
 

BIOTOPAS:

     Drugiai gyvena didesnėse nemelioruotose aukštapelkėse, jų pakraščiuose, pelkiniuose šiluose, kartais nuo gyvenamųjų vietų nutolsta iki pusės kilometro atstumu (Ivinskis 2004).

 

BIOLOGIJA:

     Pelkiniai gelsviai skraido nuo birželio iki rugpjūčio pradžios.

     Patelė kiaušinėlius po vieną deda viršutinėje mitybinių augalų lapų pusėje. Žiemoja truputi paaugę vikšrai. Maitintis baigia pavasarį, pasiekę apie 35 mm ilgį. Vikšrai maitinasi naktį, dieną slepiasi. Tiek vikšrai, tiek lėliukės gerai užsimaskavę ant mitybinių augalų (Ivinskis 2004).

     Vikšrai minta mėlynių (Vaccinium myrtillus) ir vaivorų (Vaccinium uliginosum) lapais.

 

PAPLITIMAS:

     Eurazinė rūšis. Paplitusi Europoje Alpėse ir šiaurinėje dalyje, piečiau Alpių neaptinkama; taip pat subarktinėje Azijoje iki Kinijos, Korėjos it Rusijos Tolimųjų Rytų.

     Lietuvoje tai įprasta, tačiau lokali rūšis (Ivinskis 2004).

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.93. ISBN 9955-575-41-7

P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 195. ISBN 9986-443-27-X

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.30.

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/7c292e7f-7b6e-4083-82a3-389... [žiūrėta 2015-12-12]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=17&country=LT [žiūrėta 2015-12-12]

 

 
Publikavimo data: 2015-12-12 20:20