Polyommatus [=Lysandra] coridon - Stepinis melsvys
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Stepinis melsvys - Polyommatus (Lysandra) coridon (Poda 1761)
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai pilkai melsvai blizgantys, išorinių kraštų juosta tamsiai ruda, plati. Užpakaliniame sparne juosta sudaryta iš atskirų dėmelių. Patelės sparnai juodai rudi. Priekiniame sparne diskalinė dėmė, užpakalinio sparno išorinio krašto juostos dėmės su oranžiniais apvadėliais. Sparnų apačia abiejų lyčių vienodo rašto, tik patelėa sparnų fonas tamsesnis ir dėmės didesnės (Ivinskis 2004).
Išskleistų sparnų ilgis siekia 33-37 mm.
Vikšrai melsvai žali su dviem eilėmis gelsvų gumburų ant nugaros. Šonuose geltona linija ir geltoni taškai. Lėliukės gelsvai rudos su balsvomis sparnų užuomazgomis ir tamsia nugara (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Drugiai aptinkami sausose pievose, miško laukymėse, pakelėse, dirvonuose, geležinkelių pylimuose.
BIOLOGIJA:
Stepiniai melsviai skarido nuo liepos iki rugsėjo pradžios.
Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų ar netoli jų. Kiaušinėliai žiemoja. Vikšrai išsirita balandžio–gegužės mėn. (Ūsaitis 2007). Pirmo ūgio vikšrai reguliariai lankomi ir nuo kitų vabzdžių ginami skruzdėlių, nes iš nugarinėje pusėje ęsančių liaukų vikšrai išskiria saldų sekretą (Ivinskis 2004, Ūsaitis 2007). Maitinasi tik naktimis. Pasiekę 15 mm ilgį, ant žemės virsta lėliukėmis. Jas suranda skruzdėlės ir nusineša į skruzdėlyną (Ivinskis 2004).
Vikšrai minta dvispalvio raženio (Securigera varia), kulkšnės (Astragalus sp.), dobilų (Trifolium sp.), vikių (Vicia sp.), skaburo (Hippocrepis sp.) lapais.
PAPLITIMAS:
Palearktinė rūšis. Paplitusi Pietų ir Vidurio Europoje, Mažojoje Azijoje, Pietiniame Urale, Centrinėje Azijoje. Per Pietų Lietuvą eina šiaurinė arealo riba. Keli drugiai užskridę buvo ir į Estiją (Kazlauskas 1984).
Lietuvoje reta, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą (4 (I) kategorija). Aptinkama Alytaus ir Marijampolės rajonuose, tačiau tik mažomis izoliuotomis populiacijomis (Kazlauskas 1984). Įsikuria kelių hektarų plote (Ūsaitis 2007).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.139. ISBN 9955-575-41-7
P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 199. ISBN 9986-443-27-X
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.40.
LR aplinkos ministerija 2007. Lietuvos Raudonoji knyga. "Lututė". P.112. ISBN 978-9955-692-71-3
http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=440950 [žiūrėta 2015-10-10]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=148&country=LT [žiūrėta 2015-10-10]