Bombus [=Psithyrus] bohemicus - Šilinė gegutkamanė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Šilinė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] bohemicus Seidl, 1838
MORFOLOGIJA:
Šilinė gegutkamanė labai panaši į puošniąją, nuo kurios ją galima atskirti tik iš subtilių plaukelių spalvos skirtumų. Šilinės gegutkamanės priešnugarėlėje esantys plaukeliai citrinos geltonio, o pilvelyje ant baltais plaukeliais apaugusio pilvelio tergitų geltonų plaukelių nėra. Skiriasi ir patinėlių antenų narelių ilgių santykis: ketvirtasis narelis yra gerokai trumpesnis nei kartu sudėjus antrojo ir trečiojo narelio ilgius. Puošniosios gegutkamanės patinėlių ketvirtasis antenų narelis tokio pačio ilgio kaip kartu sudėjus antrojo ir trečiojo narelio ilgius (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Dydžiu ši kamanė panaši į puošniąją gegutkamanę: patelių kūno ilgis yra 18–20 mm, patinėlių – nuo 15–17 mm.
BIOTOPAS:
Šilinė gegutkamanė aptinkama retuose miškuose, pamiškių natūraliose pievose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
BIOLOGIJA:
Šilinė gegutkamanė parazituoja šilinės (B. lucorum), žeminės (B. terrestris) ir siaurajuostės (B. cryptarum) kamanių lizduose (Kreuter, Kirsten; Bunk, 2011). Po žiemos miego, šios gegutkamanės patelės, prabunda balandžio mėn. Keliomis savaitėmis vėliau, nei parazituojamų kamanių patelės, kurios būna jau įsirengusios savo lizdus ir parengusios pirmąją darbininkių vadą (MacDonald, Murdo, 2003). Patelė laukdama, kol subręs kiaušinėliai intensyviai maitinasi (Goulson, Dave, 2010). Potencialių lizdų–aukų paieškos gali trukti iki gegužės vid. (Benton, Ted, 2006). Naujai išsiritę patinėliai ir motinėlės pradeda skraidyti jau nuo birželio pab. (Benton, Ted, 2006).
Šios gegutkamanės noriai lanko bajorių (Centaurea), ežeinių (Echium), dagių (Carduus), kiaulpienių (Taraxacum), usnių (Cirsium), buožainių (Knautia), rykštenių (Solidago), garšvų (Aegopodium), žiognagių (Geum) žiedus (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
PAPLITIMAS:
Ši rūšis plačiai paplitusi Palearktikoje iki Rusijos Tolimųjų Rytų. Šiaurėje arealas siekia iki 70° platumos.
Lietuvoje tai viena dažniausių gegutkamanių rūšių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.38-40 ISBN 978-9955-37-102-1
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/8c29e96e-e9ea-4f62-9481-b09... [žiūrėta 2016.12.18]
MacDonald, Murdo (2003). Bumblebees (PDF). Naturally Scottish Heritage. pp. 12–13. ISBN 1 85397 364 5
Goulson, Dave (2010). Bumblebees: Behaviour, Ecology, and Conservation. Oxford University Press. pp. 77–79. ISBN 978-0199553075
Benton, Ted (2006). "Chapter 9: The British Species". Bumblebees. London, UK: HarperCollins Publishers. pp. 407–410. ISBN 0007174519