Bombus semenoviellus - Rytinė kamanė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Rytinė kamanė - Bombus semenoviellus Skorikov, 1910
MORFOLOGIJA:
Rytinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ši rūšis labai panaši į viržinę kamanę, skiriasi tik geltonais plaukeliais apaugusia kakta. Tuo tarpu viržinės kamanės kakta apaugusi juodais ar juodai rudais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Kakta, priešnugarėlė, skydelis, virutinė liemens šonų dalis bei pirmasis tergitas padengti geltonais plaukeliais. 4 ir 5 pilvelio tergitai apaugę pilkai balsvais plaukeliais, o likusi kūno dalis apaugusi juodais plaukeliais (Sobolev, 2012). Trečiosios poros kojų blauzdų išorinis kraštas apaugęs pilkais plaukeliais.
Motinėlių kūno ilgis siekia 15–18 mm, darbininkių būna 9–14 mm, o patinėlių – 11–14 mm.
BIOTOPAS:
Rytinės kamanės aptinkamos spygliuočių miškų sausose pievelėse, pušynų pakraščiuose, didelėse miškų aikštėse, pamiškėse (Monsevičius, 1992).
BIOLOGIJA:
Rytinės kamanės biologija mažai ištirta. Peržiemojusios apvaisintos patelės pradeda skraidyti gegužės pr. Dėl retumo šių kamanių lizdai nežinomi. Iš negausių tyrinėjimų pastebėta, kad pirmosios darbininkės pasirodo birželio pradžioje, o pirmieji patinai (tranai) – rugpjūčio pr. (Monsevičius, 1992).
Lanko įvairių augalų žiedus, tačiau dažniausiai pasirenka geltonai žydinčių augalų žiedus: vėdrynų (Ranunculus), klevų (Acer), pienių (Sonchus), kiaulpienių (Taraxacum), žilių (Senecio), krapų (Anethum) ir kt. (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
PAPLITIMAS:
Tai Rytų Palearktikos rūšis. Paplitusi Urale, Sibire iki Jakutijos ir Baikalo. Vakaruose arealas siekia rytinę Baltijos jūros pakrantę (Monsevičius, 1992) bei vakarinę Vokietijos dalį (Sobolev, 2012). Pietinė arealo riba eina palei miškastepės pietinę dalį nuo Vakarų Ukrainos iki Pietų Sibiro.
Lietuvoje labai reta (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), žinomos pavienės radimvietės iš Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų ir Anykščių raj. (Monsevičius, 1992). 1976 m. buvo įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau paskutinės redakcijos leidime jos jau nėra.
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.35 ISBN 978-9955-37-102-1
Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, LR aplinkos apsaugos departamentas, 1992, 148-149 p.
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/c9f245b4-6ba6-4ae8-a94d-08a... [žiūrėta 2016.12.13]
http://kkmo2.verhovye.ru/rb/bspozvon/bombus_semenoviellus.php [žiūrėta 2016.12.13]
http://www.balatsky.ru/NSO/2008_redbook.files/ins053.htm [žiūrėta 2016.12.13]
http://www.aculeata.de/Aktuelles/Bombus_semenoviellus/bombus_semenoviell... [žiūrėta 2016.12.13]