Pieris napi - Griežtinis baltukas
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Griežtinis baltukas - Pieris napi
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinis sparnas su pilkai juoda viršūne ir ryškia pilkai juoda dėme. Patelės priekinis sparnas su juoda viršūne ir dviem juodomis dėmėmis. Dėmė prie apatinio krašto pailga. Sparnų, ypač užpakalinio, apačioje gyslos – su juodų žvynelių apnašu. Kitos dvi Lietuvoje aptinkamos panašios rūšys – kopūstinis baltukas (stambesnis) ir ropinis baltukas, kurio užpakalinio sparno apačioje gyslos be juodų žvynelių apnašo (Ivinskis 2004).
Patino išskleistų sparnų ilgis siekia 34-50 mm, patelės – 32-48 mm.
Vikšras melsvai žalias, šonai šviesesni, stigmos oranžinės. Lėliukė gelsvai žalsva, galvos viršūnė smaili (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Drugiai aptinkami kultūriniame kraštovaizdyje, palaukėse, parkuose, daržuose, pamiškėse, dykvietėse, krūmynuose.
BIOLOGIJA:
I generac. drugiai skraido nuo balandžio pabaigos iki birželio mėn; II gen. – nuo liepos iki spalio mėn. Skirtingai nuo kitų baltukų, griežtinis baltukas nėra migrantas ir niekur neišskrenda.
Patelė kiaušinėlius po vieną deda apatinėje mitybinių augalų lapų pusėje. Po 4–5 parų iš sudėtų kiaušinėlių išsirita vikšriukai. Vikšro stadija užtrunka 2–3 savaites. Vikšrai apgraužia jaunus ar besiformuojančius lapus. Jauni vikšrai išgraužia lapų viduryje skyles, o tik suaugę pilnai nugraužia lapus. Vikšrai žalos padaro nedaug, nes gyvena pavieniui. Žiemoja lėliukės (Ivinskis 2004).
Vikšrai polifagai. Minta įvairiais laukiniais ir kultūriniais kryžmažiedžiais: laibeniais (Alyssum sp.), kartenėmis (Cardamine sp.), vaistučiais (Arabis sp.), čiužutėmis (Thlaspi sp.), česnakūnėmis (Alliaria sp.), kopūstais (Brassica sp.), ropėmis (Brassica rapa), ridikais (Raphanus sp.), krienais (Armoracia sp.), miltinaitėmis (Berteroa sp.), razetomis (Reseda sp.), nasturtėmis (Tropaeolum sp.), medetkomis (Calendula sp.) ir kt.
PAPLITIMAS:
Paplitęs plačiai visoje Europoje, Azijoje iki Japonijoje, įskaitant ir Indostano pusiasalį, taip pat išplitęs Šiaurės Afrikoje bei Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje tai plačiai ir gausiai paplitusi rūšis (Ivinskis 2004, Kazlauskas 1984).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.91. ISBN 9955-575-41-7
P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 194. ISBN 9986-443-27-X
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.
Howe, William H. The Butterflies of North America (Garden City, NY: Doubleday, 1975)
Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — P. 36. — ISBN 5-87317-115-7.
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/478d3514-1d1c-4573-8ded-650... [žiūrėta 2016-01-27]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=9&country=LT [žiūrėta 2016-01-27]