Dendroxena (=Xylodrepa) quadrimaculata - Keturtaškis maitvabalis
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
MORFOLOGIJA:
Kūnas ovalus 12-15 mm dydžio, juodas, kojos ir antenos taip pat juodos spalvos. Antenų 4 galiniai nareliai sustorėję ir sudaro neryškią buoželę. Priešnugarėlė ir antsparniai geltoni. Priešnugarėlės vidurinė dalis juoda, antsparniuose yra po 3 neryškias išilgines briauneles, be to kiekviename antsparnyje yra po 2 juodas dėmes: viena ant pečių gumburėlio, o antroji – užpakaliniame antsparnių trečdalyje. Skydelis juodas.
BIOTOPAS:
Keturtaškis maitvabalis gyvena lapuočių miškuose, upių slėnių ar griovų šlaitų lapuotynuose, dažniausia ten, kur auga ąžuolai (Pileckis ir Monsevičius 1995).
BIOLOGIJA:
Tai viena iš nedaugelio grobuoniškų maitvabalių rūšių. Vabalai ir lervos aktyvūs dienos metu, greitai bėgioja medžių šakomis ieškodami grobio – drugių vikšrų. Minta įvairių drugių – ąžuolinio lapsukio (Tortrix viridana), taip pat žieduotojo verpiko (Malocosoma neustria), auksauodegio verpiko (Euproctis chrysorrhoea), žiemsprindžio (Erannis defolliaria) vikšrais (Heymons ir kt. 1927, Pileckis ir Monsevičius 1995).
Keturtaškiai maitvabaliai dažniausia randami gegužės – birželio mėn. ten, kur susiformuoja lapus graužiančių vikšrų židiniai.
PAPLITIMAS:
Rūšis plačiai išplitusi Europoje ir Azijoje iki Rytų Sibiro (Růžička 2002, 2013) ir Kurilų salų. (IKIP 1994-1999). Lietuvoje keturtaškis maitvabalis sporadiškas: lapus graužiančių vikšrų židiniuose gali būti aptinkamas gausiai, kitur – randamas retai, pavieniai individai arba visiškai neaptinkamas.
Keturtaškis maitvabalis saugomas, rūšis įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą (Rašomavičius 2007).
ŠALTINIAI:
Heymons R., Lengerken H., Bayer M. 1927. Studien über die Lebenserscheinungen der Silphini (Coleopt.). III. Xylodrepa quadripunctata . Morphol. Ökol. Tiere 10: 330–333.
International Kuril Island Projekt IKIP 1994-1999. Entomofauna of the Kuril Island http://www.burkemuseum.org
Pileckis S., Monsevičius Vidm. 1995. Lietuvos fauna. Vabalai 1. Mokslas, Vilnius. 304 pp.
Rašomavičius V. (Red.) 2007. Lietuvos Raudonoji knyga. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos leidinys. Vilnius, 800 pp.
Růžička J. 2002. Taxonomic and nomenclatorial notes on Palaearctic Silphinae (Coleoptera: Silphidae). Acta Soc. Zool. Bohem. 66: 303–320.
Růžička J. 2013. Fauna Europaea: Silphidae. In: Alonso – Zarazaga M. A. 2013. Fauna Europaea: Coleoptera. Fauna Europaea version 2.6 http://www.fauna-eu.org.