Carabus coriaceus - Didysis puošniažygis
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Didysis puošniažygis – Carabus (Procrustes) coriaceus Linnaeus, 1758
MORFOLOGIJA:
Tai stambiausias Lietuvos žygis (Pileckis ir Monsevičius 1995), suaugėlių kūno ilgis neretai perkopia net 4 centimetrus (32-42 mm) (Ardnt ir Trautner 2004). Jų kūno danga juoda, matinė.
Viršutiniai žandai išlenkti beveik per visą ilgį, jų paviršius su labai smulkiomis, retai išsidėsčiusiomis duobutės. Pirmasis antenų narelis viršutinėje pusėje be šerelio; viršutinė lūpa triskiautė, priešpaskutinis apatinių lūpų čiuopiklių narelis su 4-5 spygliukais. Priešnugarėlės šonuose nėra šerelių. Antsparniai be aiškių vagučių ir briaunelių, vienodai grublėti (raukšlėti), iš bendro fono šiek tiek išsiskiria po 3 išilgine kryptimi išsidėsčiusių raukšlelių eilės (Hůrka 1996, Ardnt ir Trautner 2004).
Lervų išskirtinis požymis yra juoda galva, vienadantė „nosis“ (viršutinės galvos plokštelės, dantyta priekinė dalis) ir viršutinėje cerkų dalyje gerai susiformavęs vienas aštrus dantelis (Luff 1993).
BIOTOPAS:
Didysis puošniažygis - tipinga miškų rūšis, nors gan dažnai aptinkama ir parkuose. Šios rūšies žygiai labiausiai mėgsta derlingus lapuočių ir mišrius miškus bei jų pakraščius, ypač bukynus, tačiau pasitaiko jų aptikti ir sausuose pušynuose ar net pievose [Lindroth 1992, Thiele 1977, Riecken ir Raths 1996].
BIOLOGIJA:
Aktyviausi naktimis, dienos metu juda mažai, dažnai slepiasi samanose, po gulinčiais rąstgaliais, žievės gabalais, trūnijančiuose kelmuose ir pan. Paprastai žiemoja lervos, tačiau neretai peržiemoja ir suaugėliai (dažniausiai tai būna patelės). Apskritai kiek gali išgyventi suaugėliai ir ar gali jie pakartotinai daugintis po žiemojimo tikslių duomenų nėra. Naujos kartos suaugėliai išsivysto birželio – liepos mėnesiais, aktyviausi liepos – rugsėjo mėnesiais [Tyler 2012].
Pagrindinę dalį mitybos racione sudaro moliuskai, tačiau taip pat ėda ir sliekus bei kitų vabzdžių lervas [Lindroth 1992, Thiele 1977].
PAPLITIMAS:
Europinė rūšis, pietuose arealas siekia pietinę Italija, Prancūziją, Graikiją, Turkiją, šiaurėje - Trondheimo (Norvegija), Delarno (Švedija), Sankt Peterburgo (Rusija) apylinkes, rytuose - Maskvos sritį, Krymo pusiasalį, Charkovo sritį; neaptinkamas Britanijos salose (Lindroth 1992, Krizhanovsky ir kt. 1995, Bousquet ir kt. 2003). Aprašyta per 15 porūšių (Bousquet ir kt. 2003).
Lietuvoje ir likusioje šiaurinėje arealo dalyje aptinkamas tik nominatyvusis porūšis (Lindroth 1992, Bousquet ir kt. 2003). Lietuvoje didysis puošniažygis laikomas retu ir saugotinu, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą (Ferenca 2007). Aptiktas Ignalinos, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų, Šilalės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonuose [Strazdienė 1988; Gaidienė ir Ferenca 1992; Auglys 1998; Ferenca 1996, 2006, 2007; Ivinskis ir kt. 1996, 1997, 1998, 2000, 2004, 2006, 2009].
ŠALTINIAI:
Ardnt E., Trautner J. 2004. Carabini. – In: Freude H., Harde K. W., Lohse G. A. & Klauznitzer B. Die Käfer Mitteleuropas. Bd. 2 Adephaga 1: Carabidae (Laufkäfer) – Spectrum-Verlag. Heidelberg/Berlin, 2. Auflage 28-60.
Auglys J. 1998. Retųjų rūšių stebėjimai 1998 metais. Raudoni lapai 6: 4.
Bousquet Y., Březina B., Davies A., Farkač J., Smetana A. 2003. Carabidae: Carabinae, Carabini. In: Löbl I., Smetana A. (Eds.) Catalogue of Palaearctic Coleoptera, Vol. 1: Archostemata – Myxophaga – Adephaga. Apollo Books, Stenstrup, Denmark, 118–201.
Ferenca R. 1996. Kai kurios retos Lietuvos vabzdžių rūšys Kauno apylinkėse. Kn: Jonaitis V. (Red.) Lietuvos entomologų darbai (Lietuvos entomologų draugijos 30–mečiui). Vilnius, 147–149.
Ferenca R. 2006. A. Palionio vabalų rinkiniai. Kn: Ivinskis P., Rimšaitė J. (Red.) Entomologas Alfonsas Palionis (1905–1957). Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 162–216.
Ferenca R. 2007. Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus Linnaeus, 1758). Kn. Rašomavičius V. (Red.) Lietuvos Raudonoji knyga, Lututė, Vilnius, 62.
Gaidienė E., Ferenca R. 1992. Kai kurie draustinio vabzdžiai Kn: Budriūnas R. (Red.) Jiesios landšaftiniame draustinyje. Šviesa, Kaunas, 118–127.
Hůrka K. 1996. Carabidae of the Czech and Slovak Republics. Illustrated key. Kabourek, Zlin, 565 pp.
Ivinskis P., Ferenca R., Pacevičius V. 1996. Kai kurie duomenys apie retus vabzdžius saugomus ekologijos instituto, T. Ivanausko zoologijos muziejaus ir privačiose kolekcijose. Raudoni lapai 4:21–25.
Ivinskis P., Pakalniškis S., Ferenca R. 1997. Nauji duomenys apie vabzdžius. Raudoni lapai 5:20–21.
Ivinskis P., Pakalniškis S., Ferenca R., Rimšaitė J. 1998. Nauji duomenys apie retas vabzdžių rūšis. Raudoni lapai 6: 24–25.
Ivinskis P., Pakalniškis S., Rimšaitė J., Ferenca R. 2000. Reti gyvūnai stebėti 1999 metais. Raudoni lapai 7: 34–35.
Ivinskis P., Fereca R., Rimšaitė J. 2004. Nauji duomenys apie retus gyvūnus Lietuvoje. Raudoni lapai 8: 8–15.
Ivinskis P., Jonaitis V., Rimšaitė J. 2006. Biodiversity of insects in Varniai Regional Park in Lithuania. Acta Biologica Universitatis Daugavpiliensis 6(1–2): 95–101.
Ivinskis P., Meržijevskis A., Rimšaitė J. 2009. Data on new and rare for the Lithuanian fauna species of Coleoptera. New and rare for Lithuania insect species, Records and description 21:45–63.
Lindroth C. H. 1992. Ground beetles (Carabidae) of Fenoscandia. A zoogeographic study. Part I. Specific knowledge regarding the species. Amerind Publishing Co. Pvt. Ltd., New Delhi, USA, 630 pp.
Luff M. L. The Carabidae (Coleoptera) larvae of Fennoscandia and Denmark. Fauna Entomologica Scandinavica 27: 1–187.
Kryzhanovsky O. L., Belousov I. A., Kabak I. I., Kataev B. M., Makarov K. V., Shilenkov V. G. 1995. A check list of the ground beetles of Russia and adjacent lands (Insecta,Coleoptera, Carabidae). Pensoft Publishers, Sofia – Moscow, 272 pp.
Pileckis S., Monsevičius Vidm. 1995. Lietuvos fauna. Vabalai 1. Mokslas, Vilnius, 304 pp.
Riecken U., Raths U. 1996. Use the radio telemetry for studying dispersal and habitat use of Carabus coriaceus L. Annales Zoologici Fennici 33: 109–116.
[Strazdienė V.] Страздене В. М. 1988. Личинки насекомых в почвах Куршской косы (Куршю–Нярия) и Национального парка Литовской ССР [Kuršių nerijos ir Lietuvos TSR nacionalio parko dirvožemių vabzdžių lervos]. Acta Entomologica Lituanica 9: 42–48
Thiele H. U. 1977. Carabid beetles in their environments. A study on habitat selection by adaptations in physiology and Behaviour. Zoophysiology and Ecology 10: 1–369.
Tyller G. 2012. Differences in male:female ratio among species of the genus Carabus L. (Coleoptera: Carabidae) in south Sweden. Baltic Journal of Coleopterology 12(2): 167–174.