Parnassius mnemosyne - Juodasis apolonas
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Juodasis apolonas - Parnassius mnemosyne (Linnaeus 1758)
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas neryškus, patelės tamsesnės už patinus. Patino krūtinė ir pilvelis juodi, apaugę balkšvais plaukeliais. Pas pateles viršutinė pilvelio pusė plika, blizganti, kartais su geltonomis dėmėmis. Patelės pilvelio gale po apvaisinimo susiformuoja lovelio formos darinys – sfragis (Ivinskis 2004).
Sparnai balti su žvynelių redukcija. Ant priekinio sparno yra dvi juodos dėmės bei išorinis pakraštys permatomas. Sparno gyslos juodos, todėl labai kontrastuoja su baltu fonu. Užpakalinio sparno analinę dalį užima tamsus laukas.
Išskleistų sparnų ilgis siekia iki 52-68 mm.
Vikšras aksominės juodos spalvos su dviem eilėm raudonų ar oranžinių dėmių. Lėliukė molio spalvos (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Drugiai skraido saulėtose pamiškėse, miško pievelėse, paupių pievose. Skraidymo pradžioje aptinkami vystymosi buveinėse, vėliau plačiai pasklinda po apylinkes (Ivinskis 2004).
BIOLOGIJA:
Suaugę drugiai gyvena nuo gegužės pab. iki liepos pr. (Kazlauskas 1984).
Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant rūtenio (Corydalis sp.) liekanų ar tiesiai ant žemės. Žiemoja kiaušinėlyje visiškai susiformavęs vikšras. Balandžio mėnesį ar gegužės pradžioje pasirodo ir patys vikšrai. Jie maitinasi naktimis, o dienos metu slepiasi paklotėje. Lėliukės stadijoje vystosi iki dviejų savaičių.
Vikšrai graužia rūtenių (Corydalis sp.) lapus.
PAPLITIMAS:
Eurazinė rūšis. Paplitusi Europoje (išskyrus Britų salas, Portugaliją ir Benelukso šalis), Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje ir Pietų Sibire.
Lietuvoje reta rūšis. Randama lokaliai, kai kur gausiai. Paplitęs Žemaitijoje, atskiros radimvietės yra Kėdainių, Panevėžio raj. Pastaruosius du dešimtmečius matoma gausėjimo ir arealo plitimo tendencija (Ivinskis 2004). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (3(R) kategorija).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.79. ISBN 9955-575-41-7
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.
Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — С. 33. — ISBN 5-87317-115-7
http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=440694 [žiūrėta 2015-11-07]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=2&country=LT [žiūrėta 2015-11-07]