Bombus pratorum - Miškinė kamanė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Miškinė kamanė - Bombus pratorum (Linnaeus 1761)
MORFOLOGIJA:
Miškinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Iš kitų juostuotųjų kamanių aiškiai skiriasi geltonų plaukelių juostele ant priešnugarėlės ir antrojo pilvelio narelio bei rausvais plaukeliais apaugusiu pilvelio galu. Paskutinis patelių pilvelio narelis apaugęs balsvais plaukeliais, du priešpaskutiniai – rausvais, o patinėlių visi trys paskutiniai pilvelio nareliai apaugę rausvais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Gana dažnai pasitaiko miškinių kamanių, kurių pilvelyje nėra geltonų plaukelių juostelės (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Lietuvoje aptiktos keturios šių kamanių spalvinės variacijos.
Motinėlių kūno ilgis – 15–17 mm, darbininkių – 9–14 mm, o patinėlių – 11–13 mm.
BIOTOPAS:
Miškinės kamanės aptinkamos miškuose, soduose, sodybose, tačiau daug rečiau galima pamatyti laukuose ir pievuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
BIOLOGIJA:
Motinėlės po žiemos pasirodo jau kovo gale ar balandžio pradžioje (H. Hintermeier, M. Hintermeier, 2009). Lizdus įsirengia po žeme arba jos paviršiuje, po įvairiais daiktais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Lizde, priklausomai nuo maisto gausos, gali būti nuo 50 iki 100 individų (H. Hintermeier, M. Hintermeier, 2009).
Šios kamanės dažniausiai lanko gluosnių (Salix), notrelių (Lamium), aviečių (Rubus), buožainių (Knautia), žiognagių (Geum), ežeinių (Echium), gauromečių (Epilobium), snapučių (Geranium), plaučių (Pulmonaria) žiedus.
Miškinių kamaniųkamanių grupės atstovė – lizdus parazituoja kita miškinė gegutkamanė (Bombus sylvestris). Taip pat pasitaiko, kad jų lizdus pasirenka geltonoji ir sodinė gegutkamanės.
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.31 ISBN 978-9955-37-102-1
http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=231905 [žiūrėta 2016.11.27]
Helmut Hintermeier, Margrit Hintermeier: Bienen, Hummeln, Wespen im Garten und in der Landschaft. Honigbienen, Hummeln, Solitärbienen, Wespen und Hornissen. Obst- U. Gartenbauverlag, 2009. ISBN 3875960998