Bombus ruderarius - Rudakojė kamanė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Rudakojė kamanė - Bombus ruderarius (Muller, 1776)
MORFOLOGIJA:
Rudakojės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos labai panašios į akmenines, tik rausvai rudais plaukeliais apaugusios trečiosios poros kojos. Paskutiniame motinėlių tergite nėra pailgos duobutės. Pirmasis antrosios poros kojų letenų narelis su danteliu Patinėliai gali turėti neryškių geltonų plaukelių juostelių ant priešnugarėlės, panugarėlės ir pirmojo pilvelio narelio (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Šios kamanės nedidukės: motinėlių kūno ilgis – 16-18 mm, darbininkių – 9-16 mm, patinėlių – 12-14 mm.
BIOTOPAS:
BIOLOGIJA:
Rudakojės kamanės lizdelius įsirengia atvirose vietose, dažniausiai į pietus nukreiptuose šlaituose, kur gausu pupinių augalų (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Juos susisuka iš sausų žolių, samanų, gali būti ir nedidelėse įdubuose. Taip pat užima ir senus graužikų urvelius. Lizde paprastai būna nuo 50 iki 100 individų (Benton, Ted, 2006). Žiemoja, kaip ir visų kamanių tik patelės.
Rudakojės kamanės lizdus parazituoja kelios gegutkamanių rūšys – geltonoji ir sodinė. Užpuolikės, būdamos stipresnėmis, nugali tikrąją lizdo šeimininkę, užvaldo visą lizdą. Lizdo darbininkės ima prižiūrėti užpuolikės sudėtus kiaušinėlius ir lervutes (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Šios kamanės noriai lanko pelėžirnių (Lathyrus), vikių (Viciae), dobilų (Trifolium), liucernų (Medicago), gargždenių (Lotus), bajorių (Centaurea), žiognagių (Geum), notrelių (Lamium), aviečių (Rubus) žiedus (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
PAPLITIMAS:
Rūšis paplitusi vakarinėje Palearktikoje, į rytus iki Baikalo ežero, pietuose iki šiaurinės Afrikos, Turkijos, Irano; šiaurinė išplitimo riba eina ties 67° šiaurės platumos.
Lietuvoje dažna sunkesnių dirvožemių dirbamuose laukuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.25 ISBN 978-9955-37-102-1
Benton, Ted (2006). "Chapter 9: The British Species". Bumblebees. London, UK: HarperCollins Publishers. pp. 367–370. ISBN 0007174519.
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/22b33410-c347-4b63-a23e-690... [žiūrėta 2016.11.06]