Pieris rapae - Ropinis baltukas
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Ropinis baltukas - Pieris rapae
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinio sparno viršūnė juoda, uždiskalinėje srityje – apskrita juoda dėmė. Patelės priekinio sparno pamatinė dalis su tamsiu apnašu, viršūnė su pilkai juodu kraštu ir dviem juodomis dėmėmis uždiskalinėje srityje. Panašus į kopūstinį baltuką, nuo kurio skiriasi mažesne dėme ir neįlenktu apikalinės dėmės viduriniu kraštu, ir į griežtinį baltuką, nuo kurio skiriasi sparnų apačia (ant gyslų nėra tamsių žvynelių) (Ivinskis 2004).
Išskleistų sparnų ilgis siekia 39-55 mm.
Vikšras trumpais šereliais, žalias su geltonomis juostelėmis nugarinėje pusėje ir geltonais taškais šonuose. Lėliukė gelsva ar žalsva su trimis geltonomis juostelėmis šonuose (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Drugiai aptinkami kultūriniame kraštovaizdyje, parkuose, palaukėse, daržuose, soduose, gyvenvietėse, pamiškėse, krūmynuose.
BIOLOGIJA:
Migrantas, kasmet pavasarį atskrenda ir rudenį išskrenda į pietus. Pirmos generacijos drugiai skraido nuo balandžio vidurio iki birželio mėn, antrosios – nuo liepos iki spalio mėn.
Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų lapų. Vikšrai slepiamosios spalvos, lapuose išgraužia skyles. Laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės. Vikšrai pasiekę 25 mm ilgį lėliukėmis virsta ant mitybinių ar kitų greta augančių augalų (Ivinskis 2004). Žiemoja lėliukės, tačiau peržiemoja tik Šiaurės Afrikoje ir prie Viduržemio jūros (Kazlauskas 1984).
Vikšrai minta įvairiais kryžmažiedžiais augalais : kopūstais (Brassica sp.), ropėmis (Brassica rapa), pipirnėmis ( Lepidium sp.), vaistučiais (Arabis sp.), česnakūnėmis (Alliaria sp.), nasturtomis (Tropaeolum sp.), astrais (Aster sp.) ir kt.
Nors ropinis baltukas laikomas svarbiu kenkėju, tačiau žala būna nežymi, nes vikšrai gyvena pavieniui (Kazlauskas 1984).
PAPLITIMAS:
Paplitęs plačiai pasaulyje. Plačiai išplitęs visoje Europoje, Azijoje iki Tolimųjų Rytų, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje.
Lietuvoje dažna ir plačiai paplitusi baltukų rūšis.
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.90. ISBN 9955-575-41-7
P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 194. ISBN 9986-443-27-X
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.
Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — P. 39. — ISBN 5-87317-115-7
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/fb4a54c4-41a6-408d-be78-4ee... [žiūrėta 2016-01-16]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=10&country=LT [žiūrėta 2016-01-16]