Plebeius argus - Akiuotasis melsvys
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Akiuotasis melsvys - Plebejus (Plebejus) argus (Linnaeus 1758)
MORFOLOGIJA:
Išskleistų sparnų ilgis 25-27 mm.
Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus mėlynas su siaura juoda diskaline dėme ir plačiomis rudomis juostomis išoriniuose kraštuose. Patelės sparnų viršus juodai rudas su juoda diskaline dėme. Priekinio sparno pakraštyje oranžinės vos matomos dėmės, užpakalinio sparno pakraštyje jos ryškios. Sparnų apačia pilkai melsva su oranžine pakraščio linija, užpakalinio sparno pakraštyje – metalo blizgesio dėmių eilė. Patino sparnų pamatai ryškiai mėlyni (Ivinskis 2004).
Artima P. argyrognomon, P. idas, nuo kurių lengva atskirti iš priekinės kojos blauzdos (ši baigiasi nedideliu spygliuku ir dviem spygliais priešingoje pusėje) (Ivinskis 2004).
Vikšras geltonas su žalsvais šonais ir juodais įstrižais brūkšniais. Lėliukė žalia su rudomis sparnų makštimis (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Gausiai skraido sausuose pušynų viržynuose, aukštapelkėse. Kitokiuose biotopuose (pamiškėse, miško aikštelėse) nelabai dažni (Kazlauskas 1984).
BIOLOGIJA:
Šie melsviai skraido birželį–rugpjūtį.
Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų ar netoli jų, dažniausiai teritorijose, užimtose skruzdėlių, apsaugančių nuo grobuonių ir parazitų. Kiaušinėliai ir žiemoja. Pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) išsiritę vikšrai minta žiedais, jaunais ūgliais, jie reguliariai lankomi žeminių skruzdėlių (Lasius sp.). Pasiekę 12–13 mm ilgį, žemėje po šilko dangalu virsta lėliukėmis. Skruzdėlės dažnai palenda po šiuo dangalu ar net aplink lėliukę stato naują skruzdėlyną (Ivinskis 2004).
Vikšrai maitinasi gargždeniais (Lotus sp.), viržiais (Calluna sp.), dobilais (Trifolium sp.), perluočiais (Anthyllis sp.), vaivorais (Vaccinium uliginosum) (Ivinskis 2004, Kazlauskas 1984).
PAPLITIMAS:
Palearktinė rūšis. Paplitusi visoje Europoje, vidutinio klimato Azijoje iki Šiaurės Kinijos ir Japonijos.
Lietuvoje dažna ir plačiai paplitusi melsvių rūšis (Ivinskis 2004).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.125. ISBN 9955-575-41-7
P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 198. ISBN 9986-443-27-X
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.39.
http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=441032 [žiūrėta 2015-07-26]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=142&country=LT [žiūrėta 2015-07-26]