Argiope bruennichi - Paprastasis vapsvavoris

     Pagrindinis šių kryžiuočių maistas yra žiogai. Prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis - stabilimentais (sutvirtinimais). Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius - 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę staigių judesių pagalba virpina gaudomojo tinklo gijas. Tai labai gerai matyti palietus tinkle tupinti vorą žolės stiebu.

     Lietuvoje poruojasi liepos mėnesį. Patelės po poravimsoi dažniausiai suėda patiną, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Esant tinkamoms oro sąlygoms aktyvūs dieną ir naktį. Sudaro dideles kolonijas, tačiau vorus pastebėti aukštoje žolėje dėl maskuojančiojo pilvelio piešinio nelengva.

     Kiaušinėlius deda VIII mėn. Jų būna 300-400, gelvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pab.- birželio pradž. jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis. Kartais tokius gerai apsaugotus kiaušinėlių kokonus užpuola parazitiniai ichneumonidai, kurie padeda savo kiaušinėlius. Išsiritusios vabzdžių lervos maitinasi vorų embrionais.