Jump to Navigation

Colias hyale - Dirvinis gelsvys

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Dirvinis gelsvys - Colias hyale (Linnaeus 1758)

 

MORFOLOGIJA:

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai ryškiai geltoni, su vidurine juoda dėme ir plačia, trečdalį sparno užimančia, juodai ruda ar ruda juosta su geltonų dėmių eile. Užpakalinio sparno pakraštys su siaura, ruda, kartais dviguba juosta. Patelės sparnai šviesiai geltoni, sparnų raštas kaip ir patino. Priekinio sparno išorinis kraštas tiesus (Ivinskis 2004). Į dirvinį gelsvį panašus yra pelkinis gelsvys (Colias palaeno). Pastarojo patino sparnai yra ryškios citrinos spalvos, o plati, trečdalį sparno užimanti juosta vientisai tamsiai rudos spalvos neturinti geltonų dėmių eilės. Taip pat į dirvinį labai panašus ir pietinis dirvinis gelsvys (Colias alfacariensis). Nuo dirvinio lengviausiai atskiriama pagal genitalijas ir vikšrus.

     Pavasarinės generacijos drugiai būna šviesiai geltoni, platesniu tamsiu išorinio pakraščio raštu. Vasarinės generacijos drugių patinai ryškiai geltoni siauresniu tamsiu sparnų pakraščiu. Jei vasara šalta ir lietinga, vasariniai drugiai būna platesniais tamsiais apvadais (Kazlauskas 1984).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 33-50 mm. Patinai stambesni už pateles. Patino priekinis sparnas siekia 20-22 mm, patelės – 17-22 mm.

     Vikšrai aksominės žalios spalvos su dviem gelsvomis išilginėmis linijomis, ant kurių yra juodi taškai. Apatinė šoninė linija oranžinė (Kazlauskas 1984). Lėliukė žalia su geltonomis šoninėmis linijomis.

    

    

 
 

BIOTOPAS:

     Tai atvirų vietų rūšis. Gyvena pievose, pamiškėse, pakelėse, dykvietėse, dirbamuose laukuose, geležinkelių pylimuose ir pagelžkelėse, dobilų laukuose, pietiniuose upių šlaituose.

 

BIOLOGIJA:

     Per metus išsivysto dvi generacijos. I generacijos drugiai skraido gegužės–birželio mėn., o II gen. – liepos–rugsėjo mėn.

     Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų lapų, stiebų. Vasarą išsiritę vikšrai išsivysto maždaug per mėnesį, pasiekdami apie 32 mm ilgį. Rudenį išsiritę vikšrai žiemoja, pavasarį (balandžio pab.–gegužė) vėl maitinasi (Ivinskis 2004). Lėliukėmis virsta ant mitybinių augalų.

     Vikšrai minta įvairiais pupiniais augalais: liucerna (Medicago sp.), gargždeniu (Lotus sp.), vikiu (Vicia sp.), dobilais (Trifolium sp.), raženiu (Securigera sp.), barkūnu (Melilotus sp.).

 

PAPLITIMAS:

     Tai Palearktinė gelsvių rūšis. Paplitusi Europoje, išskyrus Pirėnus, Norvegiją ir Graikiją, Mažojoje Azijoje, Sibire, Š.v. Kinijoje, Mongolijoje. Gausesnis stepiniuose rajonuose (Kazlauskas 1984).

     Lietuvoje tai dažna ir plačiai paplitusi rūšis (Ivinskis 2004). Rūšies gausumas svyruoja, nes karštesnėmis vasaromis vietinius drugius papildo atskridėliai iš pietų (Kazlauskas 1984).

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.96. ISBN 9955-575-41-7

P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 195. ISBN 9986-443-27-X

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.30.

Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — P. 47. — ISBN 5-87317-115-7.

http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=440826 [žiūrėta 2015-11-29]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=11&country=LT [žiūrėta 2015-11-29]

 

 
Publikavimo data: 2015-11-29 17:03