Jump to Navigation

Pieris rapae - Ropinis baltukas

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Ropinis baltukas - Pieris rapae (Linnaeus, 1758)

 

MORFOLOGIJA:

    

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinio sparno viršūnė juoda, uždiskalinėje srityje – apskrita juoda dėmė. Patelės priekinio sparno pamatinė dalis su tamsiu apnašu, viršūnė su pilkai juodu kraštu ir dviem juodomis dėmėmis uždiskalinėje srityje. Panašus į kopūstinį baltuką, nuo kurio skiriasi mažesne dėme ir neįlenktu apikalinės dėmės viduriniu kraštu, ir į griežtinį baltuką, nuo kurio skiriasi sparnų apačia (ant gyslų nėra tamsių žvynelių) (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 39-55 mm.

     Vikšras trumpais šereliais, žalias su geltonomis juostelėmis nugarinėje pusėje ir geltonais taškais šonuose. Lėliukė gelsva ar žalsva su trimis geltonomis juostelėmis šonuose (Kazlauskas 1984).

 
 

BIOTOPAS:

     Drugiai aptinkami kultūriniame kraštovaizdyje, parkuose, palaukėse, daržuose, soduose, gyvenvietėse, pamiškėse, krūmynuose.

 

BIOLOGIJA:

     Migrantas, kasmet pavasarį atskrenda ir rudenį išskrenda į pietus. Pirmos generacijos drugiai skraido nuo balandžio vidurio iki birželio mėn, antrosios – nuo liepos iki spalio mėn.

     Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų lapų. Vikšrai slepiamosios spalvos, lapuose išgraužia skyles. Laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės. Vikšrai pasiekę 25 mm ilgį lėliukėmis virsta ant mitybinių ar kitų greta augančių augalų (Ivinskis 2004). Žiemoja lėliukės, tačiau peržiemoja tik Šiaurės Afrikoje ir prie Viduržemio jūros (Kazlauskas 1984).

     Vikšrai minta įvairiais kryžmažiedžiais augalais : kopūstais (Brassica sp.), ropėmis (Brassica rapa), pipirnėmis ( Lepidium sp.), vaistučiais (Arabis sp.), česnakūnėmis (Alliaria sp.), nasturtomis (Tropaeolum sp.), astrais (Aster sp.) ir kt.

     Nors ropinis baltukas laikomas svarbiu kenkėju, tačiau žala būna nežymi, nes vikšrai gyvena pavieniui (Kazlauskas 1984).

 

PAPLITIMAS:

     Paplitęs plačiai pasaulyje. Plačiai išplitęs visoje Europoje, Azijoje iki Tolimųjų Rytų, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje.

     Lietuvoje dažna ir plačiai paplitusi baltukų rūšis.

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.90. ISBN 9955-575-41-7

P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 194. ISBN 9986-443-27-X

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.

Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — P. 39. — ISBN 5-87317-115-7

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/fb4a54c4-41a6-408d-be78-4ee... [žiūrėta 2016-01-16]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=10&country=LT [žiūrėta 2016-01-16]

 

 
Publikavimo data: 2016-01-16 22:06