Jump to Navigation

Papilio machaon – Machaonas / Vyčiadrugis

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Machaonas / Vyčiadrugis - Papilio machaon Linnaeus 1758

 

MORFOLOGIJA:

     Lytinis dimorfizmas neryškus. Pavasarinių drugių sparnai šviesiai geltoni, vasarinės generacijos – tamsiai geltoni, gyslos juodos. Priekinių sparnų pamatinė dalis juoda; priekinė dalis su 3 juodomis kampuotomis dėmėmis ir su juoda juosta išoriniame krašte. Užpakaliniai sparnai su plačia juoda juosta arti išorinio pakraščio; juostos vidurys tamsiai mėlynas. Taip pat užpakaliniai sparnai turi po ilgą "uodegėlę".

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 60-90 mm ilgį. Patelė stambesnė už patiną.

     Jauni vikšrai juodi. Suaugę – žali su juodais žiedais, raudonomis karpomis (Kazlauskas 1984). Už galvos jie turi kvapniąsias liaukas, kurios, sudirginus vikšrą, išlenda į išore (Ivinskis 2004).

     Lėliukė žalsva, prisitvirtinusi vienu siūleliu prie augalo galva aukštyn (Kazlauskas 1984).

 
 

BIOTOPAS:

     Drugiai gyvena soduose, darželiuose, pakelėse, pamiškėse, palaukėse, dirbamuose laukuose.

 

BIOLOGIJA:

     Pirmosios generacijos drugiai pasirodo nuo balandžio pabaigos iki gegužės. Antrosios generacijos drugiai skraido nuo liepos iki rugpjūčio mėn. Šiaurės Europoje išsivysto tik viena generacija, o Šiaurės Afrikoje – net trys generacijos.

     Patelė kiaušinėlius po 1–3 deda ant mitybinių augalų. Išsiritę vikšrai gyvena atvirai. Graužia lapus, žiedynus. Lėliukėmis virsta ant mitybinių augalų. Lėliukės žiemoja (Ivinskis 2004).

     Vikšrai minta įvairiais skėtiniais augalais: paprastosiomis morkomis (Daucus carota), paprastosiomis garšvomis (Aegopodium podagraria), kmynais (Carum carvi), mažosiomis ožiažolėmis (Pimpinella saxifraga), pelkiniais saliavais (Peucedanum palustre); kartais minta ir rūtomis (Ruta sp.).

 

PAPLITIMAS:

     Palearktinė ir nearktinė rūšis. Plačiai paplitusi visoje Europoje, išskyrus Airiją, Azijoje iki Japonijos ir Taivano, taip pat arealas siekia Šiaurės Indiją ir Šiaurės Mianmarą. Machaonai taip pat paplitę Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje.

     Lietuvoje randamas visoje teritorijoje, bet retas, kiek gausesnis Pietų Lietuvoje (Ivinskis 2004). Kartais užskrenda iš pietų. Tuomet gali būti vietomis gausūs (Kazlauskas 1984). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (4(I) kategorija).

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.81. ISBN 9955-575-41-7

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.

N. Mark Collins & Michael G. Morris (1985). "Papilio (Papilio) machaon Linnaeus, 1758". Threatened swallowtail butterflies of the world: the IUCN red data book. IUCN Protected Area Programme Series. IUCN. pp. 93–94. ISBN 978-2-88032-603-6.

http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=440671 [žiūrėta 2015-11-05]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=5&country=LT [žiūrėta 2015-11-05]

 
Publikavimo data: 2015-11-05 19:49