Jump to Navigation

Bombus [=Psithyrus] sylvestris - Miškinė gegutkamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Miškinė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] sylvestris (Lepeletier, 1832)

 

MORFOLOGIJA:

     Šios gegutkamanės spalvinis piešinys panašus į sodinės gegutkamanės. Šias abi rūšis patikimai galima skirti tik pagal paskutinį pilvelio sternitą, kuris miškinės gegutkamanės yra siauras, o šoninės lysvelės jo gale sudaro siaurą puslankį.  Į miškinę gegutkamanę yra panašios dar dvi gegutkamanių rūšys – keturspalvė ir norveginė. Nuo keturspalvės gegutkamanės skiriasi plaukelių, dengiančių 3–5 pilvelio tergitus, spalva: keturspalvė šioje vietoje turi rausvų plaukelių, o miškinė – juodų, baltų plaukelių yra tik penktajame tergite. Nuo norveginės gegutkamanės miškinę patikimai galima atskirti tik iš kojų letenų ir antenų: norveginės gegutkamanės trečiosios kojų poros pirmojo letenų narelio galas apaugęs gerokai ilgesniais plaukeliais nei to narelio plotis plačiausioje vietoje, o miškinės tų plaukelių ilgis neviršija narelio pločio, norveginės pirmasis antenų narelis apaugęs ilgais ir tankiais plaukeliais, matinis, o miškinės – apaugęs retais plaukeliais, blizgantis (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Miškinė yra mažiausia iš Lietuvoje aptinkamų gegutkamanių: patelių kūno ilgis siekia 14–16 mm, o patinėlių – 13–15 mm.

 

BIOTOPAS:

     Miškinės gegutkamanės aptinkamos miškuose ir pamiškių pievose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

BIOLOGIJA:

     Ši kamanė gegutė-parazitė dažniausiai parazituoja miškinės kamanės lizduose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), tačiau pasitaiko atvejų, kai aukomis pasirenka viržines kamanes ar B. monticola (Benton, Ted, 2006).

     Pavasarį, peržiemojusios patelės atkunta jau balandžio mėn. Naujai išsiritusios patelės pradeda skraidyti nuo liepos mėn, patinėliai – nuo liepos vid. (H.-J. Martin).

     Šios rūšies kamanės mielai lanko usnių (Cirsium), buožainių (Knautia), rykštenių (Solidago), gauromečių (Epilobium), kiaulpienių (Taraxacum), čiobrelių (Thymus), bruknių (Vaccinium vitis-idaea), mėlynių (Vaccinium myrtillus), mėtų (Mentha) žiedus (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

PAPLITIMAS:

     Palearktinė rūšis, paplitusi nuo Britų salų vakaruose iki Tolimųjų Rytų rytuose, į šiaurę arealas driekiasi iki 68° platumos, taip pat aptinkama Kaukaze, Mažojoje Azijoje.

     Lietuvoje reta (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.41-42 ISBN 978-9955-37-102-1

Benton, Ted (2006). "Chapter 9: The British Species". Bumblebees. London, UK: HarperCollins Publishers. pp. 423–425. ISBN 0007174519.

H.-J. Martin: Wald-Kuckuckshummel: Bombus sylvestris. [žiūrėta 2016.12.28]

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/1ab20cd9-1d78-4c50-a044-95b... [žiūrėta 2016.12.28]

 
Publikavimo data: 2016-12-28 20:51