Jump to Navigation

LAPGRAUŽIŲ LIETUVIŠKAS VARDYNAS

PRATARMĖ

Šeima. MEGALAPODIDAE – DIDŽIAKOJINIAI

Šeima. ORSODACNIDAE – ERŠKĖTINUKAI

Pošeimis. CLYTRINAE – KLITRĖNAI

Pošeimis. CRIOCERINAE – SMIDRINUKĖNAI

Pošeimis. CRYPTOCEPHALINAE – PASLĖPTAGALVĖNAI

Pošeimis. DONACIINAE – DONACIJĖNAI

Pošeimis. ALTICINAE – SPRAGĖNAI

Pošeimis. BRUCHINAE – GRŪDINUKĖNAI

Pošeimis. CASSIDINAE – SKYDINUKĖNAI

Pošeimis. CHRYSOMELINAE – LAPGRAUŽĖNAI

Pošeimis. EUMOLPINAE – PETINUKĖNAI

Pošeimis. GALERUCINAE – GRUBLĖNAI

Pošeimis. LAMPROSOMATINAE – ŪKSMINUKĖNAI

Pošeimis. SYNETINAE – BERŽINUKĖNAI

Naudotos literatūros sąrašas

Pratarmė

Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptiktų ir prognozuojamų lapgraužių šeimos (plačiąja prasme), vabalų būrio (Insecta: Coleoptera:

Megalopodidae, Orsodacnidae et Chrysomelidae) vardai

Pratarmė


     Pastaruoju metu, pasaulio visuomenei keliant bioįvairovės išsaugojimo idėjas bei aktyvėjant gamtosauginiams projektams, požiūris į gyvąją gamtą, o tuo pačius ir į vabalus, ima keistis. Gana populiarus tapo rūšių kategorizavimas pagal retumą ir svarbą ekosistemai, raudonųjų sarąšų sudarymas retoms ir nykstančioms rūšims, taip pat kai kurių jų įtraukimas į oficialiai saugomų rūšių sąrašus. Būtent su žmogaus požiūrio į vabalus kaita, su vabalų svarba žmonių gyvenime, yra susijęs ir nacionalinių pavadinimų poreikis bei jų naudojimas. Mūsų šalyje vabalai, lyginant juos su kitų būrių vabzdžiais, šioje vietoje užima vieną iš pirmaujančių pozicijų. Tam įtakos turėjo ne vien jų tiesioginė svarba žmogaus gyvenime, bet ir tyrinėtojų gausa. Pirmuosius lietuviškus pavadinimus kai kuriems žemės ūkio agalams kenkiantiems vabalams pasiūlė akademikas J. Kriščiūnas ir paskelbė savo knygoje „Augalų ligos“ (1912). Daugumos kitų pirmųjų lietuviškų vabalų pavadinimų autoriai lieka nežinomi, nes jų kūrimas ir pateikimas visuomenei anais laikais buvo spontaniškas ir nedokumentuojamas. Tikėtina, kad pagrindiniai lietuviškų vabalų pavadinimų kūrėjai buvo taikomosios entomologijos pradininkas, ilgametis tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorius Stanislovas Mastauskis ir jo kolega, fundamentaliosios koleopterologijos Lietuvoje kūrėjas ir puoselėtojas, tos pačios aukštosios mokyklos profesorius Simonas Pileckis. Šių autorių su bendraautoriais dėka pasaulį išvydo aibė mokslinių ir mokomųjų leidinių, kuriuose pirmą kartą buvo lietuviškai pavadinami ir vabalai - svarbiausi žemės ūkio ir miškų kenkėjai (Mastauskis 1925, 1927, 1936, 1953; Mastauskis ir Pileckis 1959, Pileckis ir kt. 1968; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1977, 1996) ir tik vėliau didesnis dėmesys teko kitiems vabalams (Lešinskas ir Pileckis 1967; Pileckis 1976; Pileckis ir Monsevičius 1995, 1997).

     Lietuviškas vabalų šeimos „lapgraužiai“ pavadinimas ko gero atsirado kaip ir daugelio kitų – išvertus juos iš rusų kalbos: rus. листоеды – lapgraužiai (щелкуны – spragšiai, претворяшки – apsimetėliai, усачи – ūsuočiai ir t.t.). Nors mokslinis pavadinimas yra susietas su viena iš pirmųjų K. Linėjaus (Linnaeus 1758) aprašyta šios šeimos vabalų gentimi – Chrysomela, kurios pavadinimas atspindėjo kūno sandaros bruožą – spindinčią kūno dangą (gr. chrysos – auksas). Ir iš tiesų, nemaža dalis lapgraužių išsiskiria spalvotu, metališkai spindinčiu kūnu. Iki šiol lietuviškus pavadinimus turėjo 107 lapgraužių rūšys, tuo tarpu dar 210 Lietuvoje aptiktų rūšių buvo likę be pavadinimų.

     Lapgraužiai yra augalėdžiai vabalai, todėl kai kurie, prisitaikę maitintis žmonių auginamais augalais, yra laikomi kenkėjais. Gana dažnai jie yra minimi mokomojoje, populiariojoje ar informacinėje spaudoje, todėl šiems vabalams lietuviški pavadinimai yra tiesiog būtini. Deja, trūkstant nuoseklios sistemos, tarp šių svarbių vabalų pavadinimų pasitaiko painiavos, nes neretai ta pati rūšis skirtingų autorių yra pavadinama skirtingais pavadinimais. Kita svarbi priežastis, kuri paskatino šios šeimos vabalų lietuviškų pavadinimų kūrimo ir norminimo darbus, yra ta, kad plintant kai kurioms ekonomiškai svarbioms rūšims, tenka jas įvardinti įvairiuose oficialiuose dokumentuose ir šiuo atveju pavadinimų tinkamumas bei pastovumas įgauna ypatingai didelę reikšmę. Kai kurie autoriai siūlo norminant vabzdžių pavadinimus prioritetą teikti aukštesnio rango ir didesnio reikšmingumo taksonams – šeimoms ir teigia, kad tokių vabzdžių kaip blakių, genčių įvardijimas lietuvių kalboje neturi ypatingos svarbos (Stonis ir kt. 2010). Dėja ši nuostata nevisai tinka kalbant apie gausias rūšimis vabalų šeimas. Beje nesutikčiau su tų pačių autorių teigimu, kad lietuviškuose vabalų būrio vabzdžių pavadinimuose gentys nėra įvardijamos. Priešingai – daugelis šio būrio vabzdžių genčių jau turi lietuviškus pavadinumus. Štai paminėsiu vos keliolika: puošniažygiai, slaptažygiai, raudonžygiai (žygių (Carabidae) šeima), mėšlinukai, puvėsinukai (kūdravabalių (Hydrophilidae) šeima), mėšlagraužiai, grambuoliai (plokštėtaūsių (Scarabaeidae) šeima), dirvaspragšiai, rugiaspragšiai, pievaspragšiai (spragšių (Elateridae) šeima), ragijai, judolijos, pušiagraužiai (ūsuočių (Cerambycidae) šeima), donacijos, lemai, paslėptragalviai (lapgraužinių (Chrysomelidae) šeima), dirvastraubliai, lapinukai, vaisiastraubliai (straubliukų (Curculionidae) šeima). Be abejonės, yra dar daug vabalų šeimų kur gentys lietuviškų pavadinimų neturi, tačiau tai nutiko ne dėl tokios „tradicijos“ bet dėl specialistų, vabalų pavadinimų kūrėjų ir lietuvybės entuziastų trūkumo arba dėl tų pavadinimų poreikio menkumo. Taigi, atsižvelgiant į esamas vabalų pavadinimų kūrimo ir sandaros tendencijas, pateikiami lietuviški pavadinimai visoms taksonominiu atžvilgiu stabilesnėms gentims ir visiems pošeimiaims.

     Pagal šiuolaikinius pavadinimų norminimo nuostatus genties pavadinimus siūloma sudaryti iš vieno žodžio, o rūšių, vadovaujantis binarinės nomenklatūros principu, iš dviejų žodžių taip, kad vienas būtinai atitinktų genties pavadinimą. Vadovaujantis tais nuostatatais, naujai pateikiamame sąraše yra siūlomi sunorminti arbai naujai sukurti lietuviški pavadinimai 387 rūšims ir 71 genčiai. Atsižvelgiant į pavadinimų tinkamumą, suderinamumą bei logiškumą 21 lapgraužių rūšiai buvusius lietuviškus pavadinimus siūloma keisti arba adaptuoti pagal pavadinimų sudarymo principus.

     Pavadinimų norminimas ir jų kūrimas buvo atliktas vadovaujantis šiais principais:

  •  Pirmenybę teikiau nusistovėjusiems ir prigijusiems lietuviškiems pavadinimams. Nusistovėjusiu ir prigijusiu lietuvišku pavadinimu laikytas toks, kuris yra įrašytas įlietuvių kalbos žodyną ar bet  kokią lietuviškąją enciklopediją arba yra publikuotas vadovėliuose ar mokslo populiarinimo leidiniuose. Tokių pavadinimų keitimus aradaptacijas atlikau, kai rūšies vedinys neatitinka sistematinio vieneto pavadinimo arba kai pavadinimo pažyminys yra nelogiškas ir visiškai neatitinka objekto, pvz.: „dilgėlinėspragė“, tačiau ji gyvena ant usnių. Kiekvienam siūlomam pavadinimui, nepriklausomai ar siūlomas apskritai naujas pavadinimas, ar naujas vietoj senojo,pateikiau naujųjų pavadinimų paaiškinimus arba atitinkamus argumentus, dėl kokios priežasties esamas pavadinimas turi būti keičiamas naujuoju ar taisomas.
  • Naujus lapgraužinių rūšių lietuviškus pavadinimus sudariau iš genties pavadinimo ir rūšies pažyminio, genčių, pošeimių – iš vieno žodžio.
  • Sudarant lietuviškus lapgraužių pavadinimus labai svarbiu laikiau trumpumo ir fonetiniuo sklandumo kriterijus; nevengiau priesaginių vedinių, dūrinių, siekiau kuo glaudesnio jų atitikimo įvardijamam objektui. Mokslinių pavadinimų sulietuvinimą, pridedant atitinkamas galūnes taikiau kaip kraštutinę priemonę.

     Sudarant lapgraužių lietuviškus pavadinimus, daugelį jų siejau su augalų šeimininkų lietuviškais pavadinimais, kurie yra pateikti Kęstučio Kazimiero Vilkonio atlase „Lietuvos žaliasis rūbas“ (2001). Laužtiniuose skliaustuose pateiktos Lietuvoje dar neaptiktos tačiau tikėtinos rūšys. Lapgraužūnų lietuviški pavadinimai aprobuoti ir rekomenduotini naudoti remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. lapkričio 13 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-5 „Dėl rekomendacijos „Dėl kai kurių šeimų vabalų (Insecta: Coleoptera) lietuviškų pavadinimų“ ir yra paskelbti Lietuvos respublikos terminų banke.
 


Pagarbiai Vytautas Tamutis