Jump to Navigation

Carabidae - Žygiai

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

 

Žygiai - Carabidae Latreille, 1802

 

 

 Žygiai - tai bene viena iš geriausiai ištyrinėtų vabalų grupių pasaulyje. Dėl jų puošnumo juos vertina kolekcionieriai, dėl palyginti nesunkaus identifikavimo ir gausumo ekologai juos dažnai naudoja kaip indikatorius tiriant įvairius pokyčius ekosistemose, dėl jų grobuoniško gyvenimo būdo vis dažniau jie minimi, kaip potencialūs pagalbininkai kovoje su augalų kenkėjais.

 

 

 

MORFOLOGIJA:

     Suaugę vabalai yra gan savitos kūno formos ir dauguma jų turi tvirtą kūno dangą. Jų kūnas paprastai yra pailgas, rečiau ovalus. Galva visada gerai matosi iš viršaus, burnos organai nukreiti į priekį. Taip pat gerai matosi paslankai su kūnų suaugęs prieškrūtinis. Už jo seka likusi kūno dalis, kuri paprastai būna uždengta  antsparniais. Kūno spalva būna įvairi, nors daugumos rūšių vabalai yra juodos ar rudos spalvos, neretai kūno viršus atsispindi žalsva, melsva, rausva ar gelsva spalvomis ir turi metalinį blizgesį. Galvos priekyje yra grobiui sučiupti ir sutraiškyti pritaikyti burnos organai, sudaryti iš pjautuviškai išlenktų 2 viršutinių ir 2 šeriuotų lyg šukos apatinių žandų. Burnos viršus būna pridengtas sklerotizuotos plokštelės – viršutinės lūpos, o už apatinių žandų yra kita, trumputė, minkšta apatinė lūpa. Iš apatinių žandų ir apatinės lūpos yra išaugę po 1 porą nariuotų ataugėlių – čiuopiklių. Dauguma žygių turi gana dideles akis, kurios paprastai užimą didesnę galvos šonų dalį. Tuoj prieš jas yra išaugę ūseliai (antenos), kaip taisyklė, sudaryti iš 11 beveik vienodo storio narelių.  

     Charakteringas
žygių kūno bruožas yra iš viršaus gerai matoma krūtinės dalis – prieškrūtinis. Jo forma dažnai būna savita atskirai rūšiai. Jo šoniniai kraštai gali būti išlenkti, link pagrindo siaurėjantys ir priminti vaizduojamos širdies formą, taip pat jie gali būti beveik tiesūs, tada prieškrūtinio kontūras atrodo kvadratinis, arba – tolygiai išgaubti,  link pagrindo platėjantys, tada prieškrūtinis turi gaubtašonės trapecijos formą.

     Kaip ir daugelis vabalų žygiai turi 2 poras sparnų: vieną porą kietų kaip ir likusi kūno dalis, o kitą ilgų plėviškų, kurie būna suklostuoti ir paslėpti po pirmaisiais. Pirmieji populiariai vadinami antsparniais. Antsparnių viršus dažnai būna išvagotas išilginėmis vagutėmis arba briaunotas briaunelėmis, nors kai kurių rūšių žygių antsparniai gali būti dar ir duobėti arba visiškai lygūs. Vienų rūšių jie būna pliki, blizgantys arba matiniai, kitų gali būti apaugę trumpučiais plaukeliais. Plėviškus sparnus turi ne visų rūšių žygiai. Bene geriausiai žygius charakterizuojanti kūno dalis yra grakščios kojos, kuriomis šie vabalai gali labai vikriai judėti ne tik horizontaliais, bet ir gan stačiais paviršiais. Tik kai kurios žygių rūšys jas gali nepastebimai paslėpti po kūnu. Subtilesnis, bet labai patikimas žygių kūno sandaros bruožas yra galinių (3 poros) kojų dubenėliai, kurie būna išsišovę atgal per visą pirmojo pilvelio narelio plotį ar net dar toliau.

    
Žygių pilvelis iš viršaus paprastai būna pridengtas antsparniais, nors yra ir tokių, kurių pastarieji yra sutrumpėję ir iš po jų kyšo 1-2 pilvelio nareliai. Viršutinės pilvelio dalies, kuri būna pridengta antsparniais,  danga yraminkšta, membraniška, o kiekvieno narelio šonuose ura mažos angelės – kvėptukai, pro kurias vabalai kvėpuoja. Apatinė pilvelio dalis – stipriai sklerotizuota, paprastai plika su pavieniais plaukeliais,  nors kai kurioms rūšims būdinga ir netolygiai išsidėstę tankesni plaukeliai.

    
Žygiai kaip ir kiti pilno vystimosi (pilnosios metamorfozės) vabzdžiai praeina 4 vystymosi (gyvenimo) tarpsnius: embrioninį, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Žygių lervos kirmėliškos, visiškai nepanašios į suaugėlius. Jos turi gerai išvystytą galvą ir krūtinės kojas. Lervų burnos organai pritaikyti grobuoniškam mitybos būdui ir nedaug kuo skiriasi nuo suaugėlių. Antenos iš 4 narelių. Akių vietoje yra grupelė (dažniausiai 6) mažyčių akelių (omatidijų).

     Už galvos seka 3 stambūs segmentai – krūtinė. Kiekviename iš jų yra po 1 pora kojų, kurios sudarytos iš 5 narelių, paskutinysis (letena) turi 1 ar 2 nagelius. Nors yra
žygių rūšių, kurių lervų paskutiniuose vystimosi tarpsniuose kojos sunyksta (Lebia gentis).

     Lervų pilvelis sudarytas iš 9 narelių. Kai kurių
žygių rūšių šių narelių nugarinė dalis būna stipriau sklerotizuota, tamsesnė, su išsišovusiomis krašto briaunelėmis. Labai svarbus požymis išskiriantis žygių lervas iš kitų yra tai, kad paskutinysis pilvelio narelis visada turi vieną porą cerkų. Kai kurių rūšių žygių lervas lengva supainioti su trumpasparnių lervomis. Skirtingai nei žygių pastarųjų kojos sudarytos iš 4 narelių, o pilvelis paprastai iš 10 narelių.

     Visai skirtingos yra
šoklių lervos. Jų galva labai sklerotizuota, viršutinė jos puse beveik plokščia, o apatinė stipriai išgaubta. Išilgai viršugalvio, ties viduriu driekiasi trumpa vagutė. Kūnas išsirietęs, penktasis pilvelio narelis nugarinėje dalyje turi 2 poras stiprių, lenktų spygliukų. Pastarųjų pagalba šios lervos stabiliai laikosi vertikaliuose žemėje išraustuose urveliuose ir tyko grobio.

 
 

BIOTOPAS:

     Ekologiniu atžvilgiu žygių rūšys stipriai įvairuoja tiek prieraišumu buveinėms tiek mitybos ypatumais. Be abejonės didžioji dauguma žygių rūšių savo gyvenimą praleidžia dirvos paviršiuje, kur užima įvairias sausumos buveines nuo labai šlapių iki labai sausų. Nors nemaža grupė yra puikiai prisitaikiusi laipioti žolėmis, krūmais ar medžiais. Yra net tokių rūšių kurios gyvena po atšokusia medžių žieve. Vieni žygiai mėgsta drėgnus, pavėsingus biotopus, būna aktyvūs tamsiuoju paros metu, tuo tarpu kiti atvirkščiai – mėgaujasi dienos šviesa ir gyvena atvirose ir sausose vietose.

 

BIOLOGIJA:

     Žygius įprasta laikyti aktyviais grobuonimis, mintančiais įvairiais smulkesniais už save gyvūnais, tačiau jų tarpe yra ir augalinį maistą mėgstančių rūšių. Kai kurių rūšių lervos gyvena parazitiškai. Žygiai yra viena iš gausiausių rūšimis vabalų šeimų. Jų klasifikacija yra nenusistovėjusi, nes yra dar daug vietų pasaulyje, kur šios šeimos vabalai yra menkai teištirti. Pastaruoju metu pasaulio faunoje aprašyta per 40 tūkstančių žygių rūšių (per metu aprašoma vidutiniškai po kelis šimtus naujų).

 

PAPLITIMAS:

     Europoje aptikta virš 2700 rūšių. Lietuvoje iki šiol aptiktos 325 rūšys ir dar nemažiau kaip 60 rūšių potencialiai gali gyventi mūsų šalyje.

 
 
Autorius : Vytautas Tamutis
Publikavimo data: 2015-07-22 15:56