BLAKĖS. ĮVAIROVĖ IR LIETUVIŠKI PAVADINIMAI
Įvadas
Lietuviška entomologijos terminija dar nėra nusistovėjusi, o didžioji dalis vabzdžių vardų (pavadinimų) iki šiol nesukurti, netinkami arba tiesiog neprigiję kalboje (Stonis ir kt. 2009). Ypač daug netinkamų vabzdžių vardų galima rasti biologijos paskaitų konspektuose,išgirsti kalbant, netaisyklingi vabzdžių vardai nuolatos vartojami internete, populiariojoje literatūroje, įvairiuose žurnaluose apie gamtą ar šalies dienraščiuose.
Blakės plačiai paplitusios po visą pasaulį (jų taip pat daug ir Lietuvos faunoje). Daugelis blakių ne tik turi svarbią reikšmę, bet ir žavi įvairiais spalviniais kūno raštais bei neįprastomis kūno formomis. Nenuostabu, kad daugelis didžiųjų arba ypač spalvingų blakių yra geidžiami vabzdžių kolekcionierių „trofėjai“. Apie blakes rašoma mokslo populiarinimo straipsniuose, spalvotos blakių nuotraukos ar piešiniai gana dažnai pasirodo užsienyje išleidžiamuose vabzdžių atlasuose bei kituose entomologijos leidiniuose (Stanek 1977; Brodskij et al. 1983; Zahradnik 1985, 1998; Chinery 1993, 2005, 2007; Burnie 2002; McGavin 2005). Deja, iki šiol išsamesnių leidinių apie blakes lietuvių kalba nėra, o fragmentiški duomenys buvo paskelbti bendruose, įvairiems vabzdžiams skirtuose leidiniuose (Lešinskas & Pileckis 1967; Gecevičiūtė & Lukšėnas 1978; Pileckis 1982;Valenta & Lazdinis 1985; Pileckis ir kt. 1994). Pažymėtina, kad Lietuvos blakių fauna dar nepakankamai ištyrinėta (Lukashuk 1997; Söderman & Dapkus 2009; Söderman & Rintala 2009). Iki šiol nebuvo paskelbtas Lietuvoje aptiktų blakių rūšių sąrašas. Norint paskatinti blakių tyrimus šalyje, Lietuvos entomologų draugija 2010 metus paskelbė medinės skydblakės (Palomena prasina) metais (Baužys 2010).
Pažymėtina, kad iki šiol dauguma mūsų šalyje aptiktų blakių rūšių ir šeimų neturėjo lietuviškų vardų arba rūšių vardai buvo nesunorminti. Įvairių vabzdžių vardų ir entomologijos terminų norminimo darbai Lietuvoje buvo pradėti 2003 m. ir yra atliekami iki šiol. Neseniai buvo paskelbtas Lietuvos žirgelių (Odonata) lietuviškų vardų sąrašas (Stonis ir kt. 2009), IŠLEISTI EGZOTINIŲ VABZDŽIŲ (gyvalazdžių, maldininkų, tarakonų, termitų, gladiatorių, tinkluočių, akmenropų ir trunėsinukų) aiškinamieji vardynai (Stonis, Diškus, 2011; Diškus, Stonis, 2012a), publikuoti augalus minuojančių vabzdžių vardai (Diškus, Stonis, 2012b).
Blakių vardyno projektas (kaip ir visi kiti vabzdžių vardų norminimo darbai) buvo vykdomas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu, kaip nedidelė VLKK programos „Terminijos norminimas ir sklaida“ dalis. Blakių terminijos norminimo darbus atliko prof. habil. dr. J.R. Stonis ir dr. A. Auksoriūtė. Norminant šiuolaikinius blakių vardus ypač buvo naudingi mūsų kolegų A. Vilko, A. Remeikio ir laikinojo Lietuvos edukologijos universiteto Biosistematikos tyrimų centro neetatinio nario D. Baužio siūlymai bei pastabos. Vabzdžių vardus kirčiavo redaktorė Adelė Noreikaitė (Lietuvių kalbos institutas, Terminologijos centras) ir Vera Mauricaitė (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvių kalbotyros katedra, Fonetikos ir akcentologijos laboratorija).
Terminų kūrimo ir norminimo darbui buvo rengiamasi ir jis dirbamas vadovaujantis bendraisiais terminologijos principais. Buvo suformuluota norminimo kryptis ir strategija. Visais kalbos klausimais didžiausia buvo kalbininkės terminologės kompetencija (šiuo atveju – Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovės ir VLKK Terminologijos pakomisės pirmininkės dr. A. Auksoriūtės). Projekto metu buvo laikomasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimų. Norminant arba kuriant vabzdžių vardus buvo atsisakyta barbarizmų ir vengta lietuvių kalbos normas arba tradicijas neatitinkančių vardų. Taip pat pradėta vienodinti ir vabzdžių vardų daryba. Kaip žinoma, iki šiol tiek lietuvių, tiek ir kai kuriose užsienio kalbose (pavyzdžiui, anglų k.) pasitaiko, kad vabzdžių šeimos pavadinimas yra aprašomojo pobūdžio ir sudarytas iš 3 ar 4 žodžių. Šiame projekte griežtai vadovautasi principu, kad lietuviški vabzdžių šeimų ir aukštesnio rango taksonų vardai (pavadinimai) būtų arba vienažodžiai, arba sudaryti iš dviejų žodžių. Skirtingai nuo lietuviškosios botanikos terminijos (kuri jau yra sunorminta ir toliau, vadovaujantis tik binarinės nomenklatūros principais, kuriami egzotinių augalų vardai), daugybė vabzdžių rūšių vardų iki šiol tebėra aprašomojo pobūdžio. Tai labai apsunkina vartoseną ir neatitinka tarptautinės binarinės nomenklatūros principų. Todėl tokie blakių vardai, kurie buvo sudaryti daugiau nei iš 2 žodžių, pakeisti trumpesniais.
Pastebėsime, kad tarp blakių yra žinoma daugybė labai artimų, sunkiai atskiriamų genčių. Jeigu rūšys lietuvių kalboje įgytų pavadinimus, kurios pirmasis žodis įvardintų gentį, terminologinė įvairovė būtų tokia didelė, kad nepaprastai apsunkintų vardų vartojimą (įsiminimą bei orientavimasi sistemoje). Projekto metu buvo laikomasi principo, kad prioritetas turėtų būti suteiktas aukštesnio rango ir didesnio reikšmingumo taksonams – šeimoms. Apsispręsta, kad blakių genčių įvardijimas lietuvių kalboje neturi ypatingos svarbos: 1) blakių genčių taksonomija yra gana greitai kintanti ir ne visuotinai pripažinta; 2) išoriniai morfologiniai skirtumai tarp blakių genčių yra menki ir nespecialistams dažniausiai būtų sunku (arba neįmanoma) identifikuoti blakių gentis; 3) praktiniu, (vartosenos) požiūriu, aiški rūšių priklausomybė konkrečioms šeimoms yra svarbiau, nei priklausomybė gentims. Projekto metu buvo vadovautasi nusistovėjusia vabzdžių vardų praktika (tradicijomis) – šiuo metu daugiausiai sunormintoje ir pačioje didžiausioje vabzdžių sistematinėje grupėje – vabalų būryje– gentys lietuvių kalboje irgi neįvardijamos. Genčių neįvardijimo tradicijų buvo laikomasi ir atliekant žirgelių (Stonis ir kt., 2009) bei daugelio kitų vabzdžių būrių (Stonis ir kt., 2010; Stonis, Diškus, 2011; Diškus, Stonis, 2012a,2012b) terminologijos norminimo darbus. Taip pat apsispręsta ir toliau nuosekliai prisilaikyti vabalų būrio terminijoje jau susiklosčiusių tradicijų ir todėl blakių antšeimio rango vienažodžius taksonus lietuvių kalboje vartoti tik su priesaga -inis. Pavyzdžiui, Aradoidea – žieviablakiniai, Coreoidea – kampuotblakiniai, Lygeoidea – dirvablakiniai, Piesmatoidea – pilkblakiniai, Pentatomoidea – skydblakiniai. Siekiant išvengti taksonominių dviprasmybių, šios priesagos vartojimo buvo atsisakyta šeimų varduose.
Vardyne blakių vardai pateikiami nurodant tik svarbiausius sinonimus ir visada kartu su lotyniškuoju pavadinimu bei jo atitikmeniu anglų kalboje (jeigu toks yra). Todėl vartotojas galės ne tik nesunkiai susiorientuoti sudėtingoje entomologijos sistemoje, suprasti atskirų sisteminių vienetų priklausomybę ir pavaldumą aukštesnio rango sisteminiams vienetams (šeimoms), bet ir lengvai susirasti vabzdžio vardą, žinodamas vien tik lotynišką jo pavadinimą.
Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys