Šiai šeimai priklauso 4–12 mm ilgio siauri (arba labai siauri) rudi ir gelsvi vabzdžiai. Jų kūnas nepadengtas sidabriniais plaukeliais. Antenos ilgos ir plonos, sudarytos iš 4 segmentų, iš kurių pirmasis yra labai ilgas, o paskutinysis praplatėjęs (sudaro buoželę). Straubliukas iš 4 segmentų. Kojų sąnariai pakitę, nes šlaunų galai ženkliai praplatėję. Lazdablakės dažniausiai juda lėtai, o išgąsdintos "apmiršta". Gyvena sausumoje, gali skraidyti. Lazdablakės paplitusios visame pasaulyje.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Aptinkama ir Lietuvoje. Skirtingai nuo mažosios lazdablakės, šios blakės nugarėlė paprastai be balsvų dryžių.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Randama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Aptinkama ir Lietuvoje. Savo išvaizda truputi primena netipišką kitos šeimos atstovę – klajoklinę plėšriablakę.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Kaukaze, kai kuriose Centrinės Azijos vietovėse, Afrikoje ir Nearkties regione. Randama ir Lietuvoje. Gyvena sausose vietovėse: smėlynuose, pievose ar miško aikštelėse. Žiemoja suaugėliai. Patelės balandžio ir gegužės mėnesiais deda gana didelius kiaušinėlius (1,1 mm) (Zahradnik,1998). Kūnas – 9–12 mm ilgio.
© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys