Šiai šeimai priklauso gana platūs 5–25 mm ilgio vabzdžiai. Jų nugaros skydelis stipriai išsivystęs, siekia bent puse pilvelio. Kūnas dažniausiai žalias arba rudas, tačiau nemažai rūšių yra ir ryškių spalvų arba raštuotos. Šių blakių krūtinės liaukos (kvapinės) išskiria dvokiantį, priešus atbaidantį kvapą. Maitinasi įvairiu maistu. Patelės ant augalų į kompaktiškas grupes deda statinaitės formos kiaušinėlius. Nimfoms būdingi 5 ūgiai. Jaunos nimfos dažniausiai minta tik augaliniu maistu, bet vėliau jos gali būti tiek augalėdės, tiek plėšrios. Žiemoja suaugėliai, rečiau nimfos arba kiaušinėliai. Paplitusios visame pasaulyje. Iš viso yra 5500 šių blakių rūšių. Kai kurios rūšys yra svarbūs kultūrinių augalų kenkėjai (pvz., bulvių, ankštinių augalų, ryžių, medvilnės).
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Kaukaze, Centrinėje Azijoje, Sibire, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Aptinkama ir Lietuvoje. Blakės kūnas yra ovalo formos, pilkai geltonos spalvos. Kūno ilgis – 7–10 mm. Galvos ir priešnugarėlės kraštai neaštrūs, aptakūs. Galva ištempto trikampio formos. Žiemoja suaugėliai. Pavasarį blakės maitinasi varpinių augalų pievose. Sužaliavus javams, pradeda maitintis ant javų stiebų ir lapų. Mūsų kraštuose per metus išsivysto 1–2 kartos (generacijos), o pietuose (pvz., Centrinėje Azijoje) – 3 kartos.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Gyvena sausose pievose, kuriose gausu varpinių augalų. Suaugėliai aptinkami nuo balandžio pab. iki spalio pab. Ši blakė mažesnė nei smailiagalvė blakė (Aelia acuminata) ir neturi juodų dėmių ant vidurinių ir užpakalinių kojų šlaunų išorinės dalies.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje, Šiaurės Kaukaze ir Sibire. Aptinkama ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 10–12 mm, ištempto ovalo formos, gelsvai rusvas, išmargintas tamsiomis išilginėmis juostomis ir šviesiais lygiais iškilimais. Ant krūtinės skydelio yra dvi simetriškos dėmės. Tamsios dėmės yra ir ant vidurinių bei užpakalinių kojų šlaunų išorinės dalies. Pavasarį maitinasi varpiniais augalais, o gegužės mėn. perskrenda ant žieminių kviečių laukų. Suaugėliai žiemoja tarp grūdinių kultūrų liekanų, pievose, miško paklotėje. Per metus išsivysto 1–2 kartos (generacijos), o pietuose (pvz., Centrinėje Azijoje) – 3 kartos.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Gyvena lapuočiuose medžiuose (pvz., alksniuose). Kūno ilgis – 01–14 mm. Spalva varijuoja nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos. Antenų paskutinis segmentas gelsvas. Ši blakė yra plėšri (maitinasi kitais vabzdžiais ir jų vikšrais, smulkiais vabalais). Ilgas, aštrus ir smailas blakės straubliukas lengvai perveria net vabalo kūną. Bukaragė skydblakė yra panaši į arkliarūgštyninę kampuotblakę, priklausančią visai kitai šeimai (Coreidae). Pagrindinis skiriamasis požymis yra tas, kad antenų paskutinis segmentas yra tamsiai rudas, o bukaragės skydblakės yra gelsvas.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Aptinkama Ukrainoje, Moldovoje, Italijoje. Lietuvoje neaptikta.
Plačiai paplitusi Palearkties regione, gyvena Europoje. Aptinkama ir Lietuvoje. Suaugusios blakės aptinkamos pievose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, miško aikštelėse, soduose, parkuose ir daržuose nuo balandžio vidurio iki spalio mėnesio. Polifagės, maitinasi pupiniais augalais, burokėlių, ropių, kopūstų, morkų sėklomis, taip pat aviečių, serbentų, braškių uogomis, taip pat aptinkamos ir ant bulvių, rugių, obelų. Šios blakės yra sojų sėklų bakteriozės nešiotojos, žemės ūkio augalų kenkėjos.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Palearkties regione, Europoje, taip pat gyvena Nearkties regione (Šiaurės Amerikoje). Aptinkama ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 9–12 mm. Visas kūnas apaugęs ilgais plaukeliais ir padengtas juodais taškeliais. Šios blakės polifagės – gali maitintis įvairiais augalais, įskaitant sausmedinius (Caprifoliaceae) ir varpinius augalus, įvairiais daržo augalais ir jų uogomis. Aptinkama ant mėlynių (kurių uogas gadina savo nemaloniu kvapu), taip pat žemuogių arba braškių. Gyvena laukuose, pievose, miško proskynose, krūmynuose, daržuose, kai kada medžiuose.
Labai plačiai paplitusi Palearkties regione, nuo Europos iki Tolimųjų Rytų (įskaitant Čiukotką). Lietuvoje taip pat aptinkama. Kūnas ovalus, odiškas, su ryškiu piešiniu, kuris susideda iš tamsių (juodų, mėlynai juodų, žaliai juodų su metaliniu blizgesiu) ir šviesių (raudonų, geltonų, balkšvų) dėmių. Šios blakės augalėdės, dažniausiai maitinasi kryžmažiedžių (Brassicaceae) augalų lapais, gali pakenkti kopūstų, ridikėlių ar ropių ūgliams. Šios blakės perduria jaunus lapus ir minta jų sultimis. Žiemoja grupėmis. Kryžmažiedinė skydblakė panaši į puošniąją skydblakę, kuri yra mažiau apvali ir skiriasi antsparnių raštais.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 6–7 mm.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 7–8 mm. Priešnugarėlė raudona su šešiomis juodomis dėmelėmis.
Daugiausiai paplitusi centrinės ir vakarinės Europos šalyse bei kai kuriose pietinės ir rytinės Europos šalyse. Lietuvoje aptinkama, tačiau neaptikta Fenoskandijos kraštuose: Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Kūno ilgis – 9–10 mm. Siurbia augalų stiebų sultis. Pažeidimo vietose susidaro baltos dėmelės. Stipriai pažeistas augalas žūva. Ypač pavojinga kopūstų daigams.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat dažna ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 8–10 mm. Aptinkama ant skėtinių augalų. Išsiurbia sėklų sultis, tada sėklos susiraukšlėja ir krenta žemėn.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Paplitusi Europoje, Centrinėje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Dažna Lietuvoje. Aptinkama ant įvairių lapuočių medžių ir žolių. Maitinasi sultingomis žolėmis ir vaisiais ( kartais gali turėti ūkinės reikšmės kaip kenkėja). Labai panaši į žaliąją skydblakę. Vasarą medinė skydblakė yra žalios spalvos, o rudeniop – tampa rausvai rusva. Suaugėliai žiemoja. Kūno ilgis – 7–14 mm.
Plačiai paplitusi Europoje,tačiau iki šiol neaptikta Fenoskandijoje (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje). Taip pat gyvena Azijoje, įskaitant šiaurinę Indiją, Rusiją, Kurilų salas, Sachaliną ir kitus miškingus Palearktis regiono kraštus. Aptinkama ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 10–14 mm. Vasarą šios blakės būna žalios, išmargintos juodais taškučiais, rudenį patamsėja, pasidaro rudai žalios (alyvų spalvos) su violetiniu atspalviu. Maitinasi tiek kultūrinių augalų, tiek laukinių augalų vegetatyvinių organų sultimis. Aptinkama pamiškėse, saulėtose miško aikštelėse, soduose, grūdinių pasėlių laukuose. Žalioji skydblakė panaši į medinę skydblakę tiek savo išore, tiek gyvenamąja vieta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Būdingos dvi suaugėlių spalvinės formos. Pavasarį individai žalsvi, o antros, vėlesnės, generacijos individai yra tamsesni, vyrauja ruda ar raudonai ruda spalva (skydelis žalias).
Paplitusi Europoje, taip pat aptikta ir Lietuvoje (Baužys, 2011).
Paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Šiai blakei būdingi du išskirtiniai požymiai: skydelis yra labai didelis, beveik siekia pilvelio galą, o nugarėlės skleritas turi keistos formos porines išaugas iš priekinės pusės.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Daugiausiai paplitusi vakarinėje ir centrinėje Europos dalyse, tačiau aptinkama ir kituose Europos kraštuose bei Azijoje iki Japonijos. Taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Azijoje (įskaitant Pietų Korėją) ir Šiaurės Amerikoje. Aptinkama ir Lietuvoje. Kūno ilgis siekia 5–8 mm. Antsparnių spalva varijuoja nuo beveik visiškai juodos iki tamsiai mėlynai žalios spalvos su metaliniu blizgesiu. Trikampis skydelis ir pilvelio kraštai yra tos pačios spalvos. Aptinkamos viržynuose, šilojynuose, viržiais apaugusiose dykynėse, pievose. Tiek suaugėliai, tiek nimfos yra plėšrūs. Daugiausiai maitinasi spagių (Altica) ir kitų lapgraužių (Chrysomelidae) kiaušinėliais bei lervomis, drugių vikšrais.
© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys