Saproksiliniai (su negyva, pūvančia mediena susiję) vabalai yra nepaprastai svarbūs miško ekosistemose. Dalyvaudami medienos irimo procese jie ne tik didina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį, dalyvauja ir jų apykaitoje, bet yra puikūs ekosistemose vykstančių bioįvairovės pokyčių indikatoriai. Pastaraisiais dešimtmečiais fiksuojamas šių vabalų populiacijos mažėjimas puikiai atspindi vis intensyvėjančią žmogaus ūkinę veiklą ir jos neigiamą poveikį miškų ekosistemoms visame pasaulyje. Bioįvairovės išsaugojimo problemos šiuo metu yra aktualios kaip niekad anksčiau. Europoje visa eilė saprokslinių vabalų rūšių yra įtrauktos į oficialiai saugomų gyvūnų sąrašus, dedamos ypatingos pastangos jų apsaugai bei gyvenimo sąlygų gerinimui. Tačiau deja, gana dažnai šios pastangos būna bevaisės, nes trūksta žinių apie tų vabalų gyvenimo ciklą, paplitimą, trofinius ryšius su kitais ekosistemos komponentais. Neatsitiktinai šia linkme aktyviai dirbama daugelyje pasaulio šalių, ne išimtis ir Lietuva. Kartu su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio šalių universitetų, į šį darbą yra įsitraukę ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologai dr. Vytautas Tamutis ir dr. Romas Ferenca. Šie mokslininkai aktyviai dalyvavo ir dalyvauja vykdant bioekologinius niūraspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita-barnabita), purpurinio plokčiavabalio (Cucujus cinnaberinus) bei šneiderio kirmvabalio (Boros schneideri) tyrimus. Talkininkaujant kolegai iš Gamtos istorijos muziejaus, Rytų Naujojo Meksiko universiteto, Jungtinių Amerikos Valstijų (Natural History Museum, Eastern New Mexico University, USA) profesoriui Darren Andrew Pollock, šie mokslininkai atliko niauravabalių (Tetratomidae) ir niūravabalių (Melandryidae) šeimoms priklausančių, Lietuvoje aptinkamų, tačiau ypač mažai tyrinėtų saproksilinių vabalų taksonominę ir ekofaunistinę analizę ir sudarė anotuotą rūšių sąrašą.
Šią studiją autoriai dedikavo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus 100-ioms įkūrimo metinėms. Tyrimų eigoje buvo aptiktos dvi naujos Lietuvos faunai niūravabalių Phloiotrya subtilis ir Orchesia fusiformis rūšys; išanalizuoti, aptarti ir iliustruoti šių ir kitų trijų, sunkiai identifikuojamų rūšių, tokių kaip Dircaea australis, Orchesia micans, Zilora obscura morfologijos ypatumai; nustatyta, kad keturios rūšys: Eustrophus dermestoides, Phloiotrya rufipes, Hypulus bifasciatus ir Phryganophilus ruficollis ankstesnėse publikacijose Lietuvos faunai buvo nurodytos klaidingai arba be tai įrodančių duomenų. Autorių sudarytame anotuotame rūšių sąraše Lietuvos faunai yra nurodomos 4 niauravabalių ir 19 niūravabalių rūšių, kas sudaro tik 50% visų šioms šeimoms priklausančių, Europoje aptinkamų rūšių išskyrus regioninius endemikus. Šiuo darbu mokslininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį į šių saproksilinių vabalų svarbą, žinių apie juos stoką ir apsaugos problemas, taip pat siekia paskatinti tolesnius ir gilesnius jų tyrimus visame Baltijos regione.
Šis darbas yra neabejotinai svarbus tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu, o jo rezultatai publikuoti specializuotame moksliniame žurnale „Zootaxa“ referuojamame Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje ir turinčiame citavimo indeksą. Pilnatekstė publikacija pasiekiama per internetą adresu:
https://biotaxa.org/Zootaxa/article/view/zootaxa.4668.2.2
https://www.researchgate.net/publication/335726333_Faunistic_review_of_Tetratomidae_and_Melandryidae_Coleoptera_Tenebrionoidea_in_Lithuania_with_an_annotated_checklist_of_the_species
www.zoomuziejus.lt
