Bombus veteranus - Žiloji kamanė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Žiloji kamanė - Bombus veteranus (Fabricius, 1793)
MORFOLOGIJA:
Žilosios kamanės priskiriamos raibųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos nuo kitų kamanių skiriasi pilkais, tankiais, beveik visą kūną dengiančiais plaukeliais, kurie šiek tiek retesni priešnugarėlės centre ir ties pilvelio viduriu. Skydelis ir juostelė ties pilvelio viduriu apaugę juodais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Motinėlių kūno ilgis nuo 18 iki 20 mm, darbininkių – nuo 10 iki 16 mm, patinėlių – nuo 13 iki 18 mm.
BIOTOPAS:
Aptinkamos dirbamuose laukuose, pievose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), pakelėse, daržuose, soduose (von Hagen 1990).
BIOLOGIJA:
Žiloji kamanė yra šilumamėgė rūšis, įsikuria užuovėjose, saulės gerai įšildomuose ploteliuose. Lizdus įsirengia po žeme, apleistuose pelių urveliuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), tačiau dažnai galima rasti lizdus ir dirvos paviršiuje, žolių kupsteliuose (von Hagen 1990). Šeimos negausios, siekia 60–130 individų (von Hagen 1990). Pirmosios darbininkės pradeda skraidyti nuo gegužės pr., patinėliai ir jaunos motinėlės – nuo liepos pab. (von Hagen 1990).
Dažniausiai lanko rapsų (Brassica napus), karlinų (Carlina), ežeinių (Echium), įvairių pupinių ( Fabaceae ) ir astrinių (Asteraceae) augalų žiedus.
PAPLITIMAS:
Žiloji kamanė paplitusi Palearktikoje, į rytus iki šiaurinės Mongolijos, o šiaurėje iki 64° šiaurės platumos.
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.27-28 ISBN 978-9955-37-102-1
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/241aed3e-69ea-46b9-9611-d90... [žiūrėta 2016.11.19]
Eberhard von Hagen: Hummeln: bestimmen, ansiedeln, vermehren, schützen. Natur-Verl., Augsburg 1990. ISBN 3-89440-546-5