Jump to Navigation

LAPGRAUŽIŲ LIETUVIŠKAS VARDYNAS

PRATARMĖ

Šeima. MEGALAPODIDAE – DIDŽIAKOJINIAI

Šeima. ORSODACNIDAE – ERŠKĖTINUKAI

Pošeimis. ALTICINAE – SPRAGĖNAI

Pošeimis. BRUCHINAE – GRŪDINUKĖNAI

Pošeimis. CASSIDINAE – SKYDINUKĖNAI

Pošeimis. CHRYSOMELINAE – LAPGRAUŽĖNAI

Pošeimis. CLYTRINAE – KLITRĖNAI

Pošeimis. CRIOCERINAE – SMIDRINUKĖNAI

Pošeimis. CRYPTOCEPHALINAE – PASLĖPTAGALVĖNAI

Pošeimis. DONACIINAE – DONACIJĖNAI

Pošeimis. EUMOLPINAE – PETINUKĖNAI

Pošeimis. GALERUCINAE – GRUBLĖNAI

Pošeimis. LAMPROSOMATINAE – ŪKSMINUKĖNAI

Pošeimis. SYNETINAE – BERŽINUKĖNAI

Naudotos literatūros sąrašas

Pošeimis. Chrysomelinae – Lapgraužėnai

Chrysomelinae Latreille, 1802 – Lapgraužėnai.
Nusistovėjęs.

Leptinotarsa Chevrolat, 1836 – Bulviagraužiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais, bulvinių (Solanaceae) šeimos augalais.

Leptinotarsa decemlineata (Say, 1824) – Kolorado vabalas (Dešimtajuostis bulviagraužis).
Šią rūšį įvairiomis kalbomis yra įprasta vadinti „kolorado vabalu“, tačiau norminant
pavadinimą, senasis neatitinka sistemos. Leptinotarsa gentyje per 15 rūšių ir jei reikėtų
lietuviškai pavadinti kitas rūšis iškiltų nepatogumų derinant naujuosius pavadinimus su
senuoju – „ kolorado vabalu“. Siūlau alternatyvų rūšies pavadinimą, kuris yra susietas su
mokslinio pavadinimo reikšme: lot. decem = dešimt, lineata = juostuotas, dryžuotas.


Chrysolina Motschulsky, 1860 -– Puošniai.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: gr. chrysos = auksas, lot. linum = drabužiai.

[Chrysolina americana (Linnaeus, 1758)] – Amerikinis puošnys.
Naujadaras. Sulietuvintas mokslinis pavadinimas.

Chrysolina analis (Linnaeus, 1767) – Sauspievinis puošnys.
Naujadaras. Aptinkamas sausose pievose.

Chrysolina aurichalcea (Gebler, 1825) – Auksuotasis puošnys.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. aurum = auksas, chalceus = bronza.

Chrysolina carnifex (Fabricius, 1792) – Kietinis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalais – kiečiais (Artemisia).

Chrysolina cerealis (Linnaeus, 1767) – Čiobrelinis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalais – čiobreliais (Thymus).

 [Chrysolina caerulans (L.G.Scriba, 1791)] – Mėlynasis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe, ryškiai mėlyna kūno spalva.

Chrysolina fastuosa fastuosa (Scopoli, 1763) – Notrelinis puošnys.
Anksčiau vadintas „notreliniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 166; Pileckis ir Monsevičius 1997: 129; Šablevičius 2011: 83).

Chrysolina geminata (Paykull, 1799) – Pievinis puošnys.
 Naujadaras. Naujadaras. Šios rūšies vabalai išvaizda labai panašus į įvairiaspalvį puošnį, kuris taip pat gyvena ant to paties mitybinio augalo.

Chrysolina graminis (Linnaeus, 1758) – Bitkrėslinis puošnys.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalais – bitkrėslėmis (Tanacetum).

Chrysolina gypsophilae (Küster, 1845) – Gubojinis puošnys.
Anksčiau vadintas „raudonkraščiu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 166; Pileckis 1976: 151), tačiau norminant pavadinimus siūlau buvusį pavadinimą keisti jį siejant su moksliniu pavadinimu lot. gypsophilae = guboja. Gentyje yra visa eilė rūšių, kurių individų antsparnių kraštas yra raudonas arba oranžinis.

Chrysolina haemoptera (Linnaeus, 1758) – Kraujažolinis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – kraujažolėmis (Achillea).

Chrysolina herbacea (Duftschmid, 1825) – Pipirmėtinis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – pipirmėte (Mentha x piperita).

Chrysolina hyperici (Forster, 1771) – Jonažolinis puošnys.
Anksčiau vadintas „jonažoliniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 129).

Chrysolina kuesteri (Helliesen, 1912) – Kopinis puošnys.
Naujadaras. Aptinkamas kopose, eroduojamose smėlinguose šlatuose.

Chrysolina limbata (Fabricius, 1775) – Gyslotinis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalais – gysločiais (Plantago).

Chrysolina marginata (Linnaeus, 1758) – Raudonkraštis puošnys.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – ansparniais su raudonu apvadu.

Chrysolina oricalcia (O.F. Müller, 1776) – Garšvinis puošnys.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalais – garšvomis (Aegopodium).

Chrysolina polita (Linnaeus, 1758) – Mėtinis puošnys.
Anksčiau vadintas „mėtiniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 128).

Chrysolina lurida (Linnaeus, 1758) – Blyškusis puošnys.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. lurida = blyškus.

Chrysolina sanguinolenta (Linnaeus, 1758) – Linažolinis puošnys.
Anksčiau vadintas „linažoliniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 128; Šablevičius 2011: 82).

Chrysolina staphylaea (Linnaeus, 1758) – Rudasis puošnys.
Anksčiau vadintas „ruduoju lapgraužiu“ (Pileckis 1976: 150).

Chrysolina sturmi (Westhoff, 1882) = diversipes (Bedel, 1892) = violacea auct. nec
(O.F. Müller, 1776) – Violetinis puošnys.

Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. violacea = violetinis.

Chrysolina varians (Schaller, 1783) – Įvairiaspalvis puošnys.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. varianus = įvairiaspalvis.

Oreina Chevrolat, 1836 – Alpinukai
Naujadaras. Šios genties rūšys paplitusios Europos kalnuose.

[Oreina caerulea (Olivier, 1790)] – Mėlynasis alpinukas.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. caeruleus = mėlynas.

Colaphellus Weise, 1916 – Kopūstgraužiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalais.

Colaphellus sophiae (Schaller, 1783) – Garstukinis kopūstgraužis.
Anksčiau vadintas „garstytiniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 98) „garstukiniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 163; Pileckis 1976: 151; Pileckis ir Monsevičius 1997: 128).

Gastrophysa Chevrolat, 1836 – Rūgtinukai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais rūgtinių (Poligonaceae) šeimos augalais.

Gastrophysa polygoni (Linnaeus, 1758) – Tikrasis rūgtinukas.
Nusistovėjęs. Anksčiau vadintas „rūgtiniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 163:Pileckis 1976: 151; Pileckis ir Monsevičius 1997: 130).

Gastrophysa viridula (DeGeer, 1775) – Rūgštyninis rūgtinukas.
Anksčiau vadintas „rūgštyniniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 166; Lešinskas ir Pileckis 1968: 128; Pileckis ir Žuklys 1974: 164; Pileckis 1976: 151).

Phaedon Latreille, 1829 – Žėruliai.
Naujadaras. Kūnas paprastai metališkai blizgantis, žėrintis.

Phaedon armoraciae (Linnaeus, 1758) – Šlapyninis žėrulis.
Anksčiau vadintas „juodaūsiu krieniniu lapgraužių“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 164), tačiau šį pavadinimą siūlau keisti nes ši rūšis nesimaitina krienais (Armoraciae). Pavadinimą siūlau sieti su rūšies buveine – įvairiomis šlapynėmis, kur vabalai aptinkami ant įvairių augalų.

Phaedon cochleariae (Fabricius, 1792) – Krieninis žėrulis.
 Anksčiau vadintas „krieniniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 167; Lešinskas ir Pileckis 1968: 98; Pileckis 1976: 152; Pileckis ir Monsevičius 1997: 130).

 [Phaedon concinnus (Stephens, 1831)] – Pajūrinis žėrulis.
Naujadaras. Ši rūšis dažniausiai aptinkama ant pajūrinės narytžolės (Triglochin maritimum), kuri paprastai auga pajūryje.

Phaedon laevigatus (Duftschmid, 1825) – Aklinis žėrulis.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – aklėmis (Galeopsis).

Hydrothassa Thomson, 1859 – Vėdryngraužiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalais. Ši gentis pastaruoju metu pogenčių range jungiama į Prasocuris gentį (Kippenberg 2010), tačiau dėl šios genties rūšių mitybinio prieraišumo
vienos šeimos augalams tikslinga ją pavadinti atskiru pavadinimu.


Hydrothassa glabra (Herbst, 1783) – Mėlynasis vėdryngraužis.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – mėlynos spalvos kūnu.

Hydrothassa marginella (Linnaeus, 1758) – Geltonkraštis vėdryngraužis.
Anksčiau vadintas „vėdryniniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 131; Šablevičius 2011: 82), tačiau norminant siūlau buvusį pavadinimą keisti, siejant jį su rūšiai būdinga morfologine savybe – geltonos spalvos priešnugarėlės ir antsparnių apvadu.

Hydrothassa hannoveriana (Fabricius, 1775) – Purieninis vėdryngraužis.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – purienomis (Caltha).

Prasocuris Latreille, 1802 – Salpinukai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių buveinėmis – salpomis.

Prasocuris junci (Brahm, 1790) – Veronikinis salpinukas.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – mėlynos spalvos kūnu.

Prasocuris phellandrii (Linnaeus, 1758) – Išninis salpinukas.
Anksčiau vadintas „išniniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 131; Šablevičius 2011: 82).

Plagiodera Chevrolat, 1836 – Karklinukai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais augalais – gluosniais

Plagiodera versicolora (Laicharting, 1781) – Įvairiaspalvis karklinukas.
Anksčiau vadintas „daugiaspalviu lapgraužiu“ (Pileckis 1968: 50), „įvairiaspalviu lapgraužiu“ (Pileckis 1976: 151; Pileckis ir Monsevičius 1997: 131).

Chrysomela Linnaeus, 1758 – Gluosninukai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais gluosninių (Salicaceae) šeimos augalais.

Chrysomela collaris Linnaeus, 1758 – Puošnusis gluosninukas.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – puošniu kūnu (tamsiai mėlynos ar žalvai bronziškos spalvos fone ryškiai išsiskiria raudonos ar oranžinės spalvos priešnugarėlės šonai, o patelių ir blauzdos.

Chrysomela cuprea Fabricius, 1775 – Varinis gluosninukas.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. cuprea = varinis, vario.

Chrysomela lapponica Linnaeus, 1758 – Laplandinis
gluosninukas.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. lapponica = laplandinis, šiaurinis.

Chrysomela populi Linnaeus, 1758 – Tuopinis gluosninukas.
Anksčiau vadintas „tuopiniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 166; Pileckis 1968:46, 50; Valenta 1968: 73; Pileckis 1976: 151; Pileckis ir Monsevičius 1997: 132).

Chrysomela saliceti (Suffrian, 1849) – Paprastasis gluosninukas.
Anksčiau vadintas „gluosniniu lapgraužiu“ (Pileckis 1968: 456; Valenta 1968: 73).

Chrysomela tremula Fabricius, 1787 – Drebulinis gluosninukas.
Anksčiau vadintas „drebuliniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 166; Pileckis 1968: 46; Valenta 1968: 73; Pileckis 1976: 151).

Chrysomela vigintipunctata (Scopoli, 1763) – Taškuotasis gluosninukas.
Anksčiau vadintas „dvidešimtataškiu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 132; Šablevičius 2011: 83).

Plagiosterna Motschulsky, 1860 – Girinukai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių buveinėmis - giriomis. Minta juodalksnių (Alnus glutinosa) lapais.

Plagiosterna aenea (Linnaeus, 1758) – Žaliasis girinukas.
Anksčiau vadintas “žaliuoju alksniniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 166; Pileckis 1968: 11) „žaliuoju alksninuku“ (Pileckis 1976: 151; Pileckis ir Monsevičius 1997: 131), tačiau norminant pavadinimus siūlau buvusį pavadinimą keisti. Alksninukais vadinamas ir Agelastica gentis.

Gonioctena Chevrolat, 1836 = Phytodecta Kirby, 1837 – Dygblauzdžiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe, blauzdų išorinėje pusėje yra gerai pastebimas dantelis.

Gonioctena decemnotata (Marsham, 1802) – Taškuotasis dygblauzdis.
Anksčiau vadintas „raudonkoju karkliniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 167), tačiau norminant pavadinimus siūlau buvusį pavadinimą keisti siejant jį su moksliniu pavadinimu.

Gonioctena flavicornis (Suffrian, 1851) – Šiaurinis dygblauzdis.
Naujadaras. Rūšis paplitusi šiaurinėse Europos platumose ir vidurio Europos kalnuose.

Gonioctena intermedia (Helliesen, 1913) – Ievinis dygblauzdis.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – paprastąja ieva (Padus avium).

Gonioctena linnaeana (Schranck, 1781) – Gluosninis dygblauzdis.
Anksčiau vadintas „gluosniniu lapgraužiu“ (Pileckis 1976: 152).

 [Gonioctena olivacea (Forster, 1771)] – Sausakrūminis
dygblauzdis.
Naujadaras. Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalais – sauskrūmiais (Sarothamnus).

Gonioctena pallida (Linnaeus, 1758) – Šermukšninis
dygblauzdis.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalai – šermukšniais (Sorbus).

Gonioctena quinquepunctata (Fabricius, 1787) – Penkiataškis
dygblauzdis.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. quinque = penki, punctum = taškas.

Gonioctena viminalis (Linnaeus, 1758) – Žilvitinis dygblauzdis.
Anksčiau vadintas „žilvitiniu lapgraužiu“ (Pileckis 1976: 152; Pileckis ir Monsevičius 1997: 133; Šablevičius 2011: 83).

Phratora Chevrolat, 1836 = Phyllodecta Kirby, 1837 – Karklagraužiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais augalais – įvairiais karklais (Salix).

Phratora atrovirens (Cornelius, 1757) – Tamsusis karklagraužis.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. atratus = patamsėjęs, pajuodęs; virens = žalias.

Phratora laticollis (Suffrian, 1851) – Lenktakaktis karklagraužis.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – išilgai kaktos yra platus griovelis, įdubimas.

Phratora tibialis (Suffrian, 1851) – Rausvablauzdis karklagraužis.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – rauvai geltonomis kojų blauzdomis.

Phratora vitellinae (Linnaeus, 1758) – Paprastasis karklagraužis.
Anksčiau vadintas „gluosniniu lapgraužiu“ (Valenta 1968: 73), „karkliniu lapgraužiu“ (Pileckis 1976: 152; Pileckis ir Monsevičius 1997: 131), tačiau norminant pavadinimus siūlau buvusį pavadinimą keisti.

Phratora vulgatissima (Linnaeus, 1758) – Mėlynasis karklagraužis.

Anksčiau vadintas „drebuliniu lapgraužiu“ (Valenta 1968: 73), „mėlynuoju drebuliniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 167; Pileckis 1968: 33, 50), „paprastuoju lapgraužiu“ (Pileckis 1976: 152). Siūlau pavadinimą sieti su rūšiai būdinga morfologine savybe – mėlynos spalvos kūnu.

Entomoscelis Chevrolat, 1836 – Dryžiasparniai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšims būdinga morfologine savybe - išilginiai juodais dryžiais ar juostomis šviesiame (raudoname ar geltoname) antsparnių fone.

Entomoscelis adonidis (Pallas, 1771) – Adoninis dryžiasparnis.
Anksčiau vadintas „adoniniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 134).

Timarcha Dejean, 1821 – Kraujaspjaudžiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšims būdinga fiziologine savybe - pajutus pavojų per burną išskirti rusvai rausvą skystį.

Timarcha goettingensis (Linnaeus, 1758) – Lipikinis kraujaspjaudis.
Anksčiau vadintas „lipikiniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 134).