Jump to Navigation

Polyommatus icarus - Dirvinis melsvys

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Dirvinis melsvys - Polyommatus (Polyommatus) icarus (Rottemburg 1775)

 

MORFOLOGIJA:

     Išskleistų sparnų ilgis 22-36 mm.

     Ryškus lytinis dimorfizmas. Patino sparnai ryškiai mėlini su ryškiu metalo blizgesiu. Patelės sparnai tamsiai rudi, priekinio ir užpakalinio sparnų išoriniai kraštai su oranžinėmis dėmėmis. Apatinės sparnų pusės abiejų lyčių vienodos. Ši rūšis nuo artimų rūšių skiriasi dviem juodais taškais pamatinėje priekinio sparno dalyje (Ivinskis 2004).

     Vikšras šviesiai žalias su tamsia nugarine juosta, kurios pakraščiai balsvi. Šoninės linijos bei įstriži brūkšniai taip pat balsvi. Lėliukė žalsvai ruda su tamsia nugarine juosta (Kazlauskas 1984).

     Į šį melsvį panašios  yra Polyommatus thersites, P. escheri, P. dorylas, P. bellargus.

 

BIOTOPAS:

     Aptinkamas visur. Gyvena pievose, pakelėse, palaukėse, pamiškėse, miško aikštelėse, paupiuose, gyvenvietėse (Ivinskis 2004, Kazlauskas 1984).

 

BIOLOGIJA:

     Per metus išsivysto dvi generacijos. Pirmoji karta skraido gegužės–birželio mėn., o antroji – liepos–rugsėjo mėn. (Ivinskis 2004).

     Patelės pavienius kiaušinėlius deda ant įvairių dobilų (Trifolium sp.), vikių (Vicia sp.), gargždenių (Lotus sp.) ir kitų pupinių augalų jaunų ūglių. Vikšrai minta lapais ir žiedais. Iš antros kartos drugių padėtų kiaušinėlių išsiritę vikšrai ir pasiekę trečią ūgį žiemoja apatinėje augalų dalyje ar paklotėje. Dažniausiai patelės kiaušinėlius deda ant tų augalų, kurie yra netoli skruzdėlynų (Ivinskis 2004). Tik paskutinio ūgio vikšrai lankomi Lasius flavus, L. alienus, L. niger, Formica subrufa, F. cinerea, Plagiolepis pygmaea, Myrmica lobicornis, M. sabuleti skruzdėlių. Vikšras išskiria saldžią medžiagą – lipčių, kurį skruzdėlės labai noriai renka.

     Vikšrai, pasiekę 13 mm ilgį, ant žemės virsta lėliukėmis (Ivinskis 2004).

 

PAPLITIMAS:

     Palearktinė rūšis. Plačiai paplitusi visoje Europoje, vidutinio klimato Azijoje iki Kamčiatkos bei Šiaurės Afrikoje.

     Lietuvoje dažnas ir plačiai paplitęs melsvys (Ivinskis 2004). Tai dažniausia Lietuvos melsvių rūšis (Kazlauskas 1984).

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.136. ISBN 9955-575-41-7

P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 199. ISBN 9986-443-27-X

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.40.

http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=440934 [žiūrėta 2015-07-26]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=153&country=LT [žiūrėta 2015-07-26]

https://en.wikipedia.org/wiki/Common_blue [žiūrėta 2015-07-26]

 
Publikavimo data: 2015-07-26 14:11