Gamtininkai, ištyrę 48 milijonų metų senumo medžio lapo fosiliją, nustatė, jog jau tada gamtoje egzistavo šiurpus mechanizmas, kuriuo pasinaudodami parazitai juos nešiojančias skruzdėles paversdavo zombiais ir galiausiai suvartodavo kaip maistinių medžiagų šaltinį.
Grybelinis parazitas, priverčiantis skruzdėles numirti jiems tinkamoje vietoje, kuri būtų ideali šiam grybui augti ir daugintis, mokslininkams jau žinomas daugiau kaip šimtą metų. Iki šiol detaliausias jų tyrimas buvo atliktas praėjusiais metais - tuometinio Harvardo universiteto mokslininko Deivido Hjūdžeso (David P. Hughes) darbe itin išsamiai aprašytas mechanizmas, kuriuo remiantis grybas manipuliuoja nelaimingų savo aukų elgsena.
Miško skruzdėlei užsikrėtus Ophiocordyceps unilateralis rūšies grybo sporomis, vabzdys dar kurį laiką išlieka gyvas.
Tačiau grybas jau tada tvirtai įsitaiso "vairuotojo vietoje". Jis priverčia skruzdėlę nulipti nuo aukštai medžių lapijoje esančio jos lizdo į apačią, kur auga žemaūgė augmenija. Tada skruzdėlė užlipa ant kurio nors žemai kabančio lapo apatinės dalies ir, prieš pat numirdama, savo žiaunomis tvirtai įsikanda į kurią nors stambią lapo gyslą. Čia
tvirtai prisitvirtinusi ji lieka būti ištisoms savaitėms.
Po vabzdžio žūties grybas toliau auga jo kūne. Jau po kelių dienų stroma - sporas saugantis grybo kūnas - prasimuša pro skruzdėlės pakaušį. Po vienos ar dviejų savaičių stroma į apačioje esančią miško paklotę pradeda pilti sporas. Kiekviena spora potencialiai gali infekuoti dar vieną klajojančią auką. Įdomu tai, jog kai kurių rūšių skruzdėlės pačios sugeba auginti grybus, tačiau šis atvejis veikia aiškiai ne jų naudai.
Įvairių rūšių gyvūnai (įskaitant žmones) gali būti pažeidžiami tam tikrų tipų protą paveikti sugebančių parazitų. Mokslininkai jau ilgą laiką bando "atsekti", kada tiksliai tokie parazitai išsivystė. "Egzistuoja įvairūs būdai, apibendrintai vadinami molekulinio laikrodžio metodu, kuriais galima apytiksliai įvertinti, kur ir kada jie susiformavo; fosilijos yra svarbus veiksnys, padedantis sukalibruoti tokius laikrodžius", sako Hjūdžesas. Šiemet jis atliko kitą tyrimą, kurio metu kartu su kolegomis išanalizavo suakmenėjusio lapo fosiliją.
"Lape aiškiai matomi mokslininkams gerai pažįstamo skruzdėles infekuojančio ir jų protu manipuliuojančio grybelinio parazito-zombio egzistavimą įrodantys ženklai", sako tyrinėtojas. Ophiocordyceps unilateralis parazito (manoma, jog tai buvo šiai rūšiai giminingas grybas) paveiktos skruzdėlės lape paliko įkandimų savo žiaunomis žymes.
Tokio priešmirtinio skruzdėlės įkandimo į lapą žymės yra labai specifinės. Būtent todėl Hjūdžesas kartu su savo kolegomis Konradu Lebandeira (Conrad Labandeira) iš JAV Smitsono instituto ir Torstenu Vapleriu (Torsten Wappler) iš Vokietijos Steinmann instituto pabandyti patyrinėti fosilizuotas (suakmenėjusias) senovinių lapų liekanas. Jų ieškomas žymes pavyko rasti Messel Pit fosilijų radimvietėje, esančioje rytinėje Reino slėnio dalyje netoli Vokietijos miesto Hesse.
"Mūsų rasti įrodymai labai panašūs į šiandien ant lapų randamus analogiškus randus, kas rodo, jog parazitas tokio tipo veikla užsiiminėjo jau labai ilgą laiką", sako Hjūdžesas. "Kiek mums žinoma, tai yra seniausias įrodymas apie savo šeimininkų protais manipuliuojančių parazitų egzistavimą ir jis parodo, jog, bent jau skruzdėlių atveju, tai prasidėjo senovėje, o ne pastaruoju laikmečiu. Mes tikimės rasti daugiau tokių fosilijų - tai padės plačiau nušviesti tokio mechanizmo kilmę ir geriau paaiškinti, kaip jis evoliucionavo ir plito", priduria mokslininkas. Straipsnis apie tyrinėtojų atradimą publikuotast Londono Karališkosios draugijos moksliniame žurnale "Biology Letters".
www.technologijos.lt
