Žiaurusis puikiažygis (Calosoma (Calosoma) inquisitor inquisitor Linnaeus, 1758)

     Puikiažygiams būdinga savita kūno forma. Nuo panašiausių į juos puošniažygių jie išsiskiria platesniais, beveik tiesiais šonais, silpnai išgaubtais, su gerai išreikštais pečiais antsparniais; ryškiai skersine (plotis didesnis nei ilgis),  stipriai išgaubtais šonais priešnugarėle; nelygiu, išvagotu smulkiomis skersinėmis vagelėmis viršutinių žandų (mandibulių) paviršiumi ir  kiek suplokštėjusiu, su ryškia išilgine briaunele išorinėje pusėje trečiuoju antenų nareliu. Dauguma šios genties rūšių turi gerai išvystytus plėviškus sparnus ir gali skraidyti (Hůrka 1996; Ardnt ir Trautner 2004; Bruchi 2013).

     Žiauriojo puikiažygio suaugėlių kūnas 16-24 mm ilgio, juodas su žalsvu ar rausvu atspalviu ir metalo žvilgesiu. Priešnugarėlės ir antsparnių šonai dažnai yra papuošti intensyvesnėmis, įvairiomis kombinacijomis persiliejančiomis raudona, geltona, žalia, mėlyna ir violetine spalvomis. Priešnugarėlės šoninis kantelis nesiekia jos pagrindo. Auksu žėrinčios duobutės esančios 4-toje, 8-oje ir 12-toje antsparnių lysvelėse užima visą jų plotį.  Antenos ir čiupikliai juodi. Patinų priekinių letenų pirmieji 4 nareliai paplatėję, su ištisine trumpų plaukelių danga (Kryzhanovsky 1962). Viršugalvis ir priešnugarėlės paviršius su taškeliais ir trumpomis vingiuotomis raukšlelėmis. Išilgai antsparnių driekiasi 16 taškuotų vagučių, tarp jų esančios lysvelės su smulkutėmis skersinėmis raukšlelėmis (Kryzhanovsky 1962). Dėka gerai išsivysčiusių plėviškų sparnų šie puikiažygiai  gerai skraido (Hůrka 1996). Kūno spalva ir jo dangos skulptūra skirtinguose regionuose gyvenančių individų gali varijuoti. Aprašyta daug spalvinių variacijų (Bruchi 2013).