Jump to Navigation

MACROPEDIA

Bombus pratorum - Miškinė kamanė

Miškinė kamanė - Bombus pratorum (Linnaeus 1761)

     Miškinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Iš kitų juostuotųjų kamanių aiškiai skiriasi geltonų plaukelių juostele ant priešnugarėlės ir antrojo pilvelio narelio bei rausvais plaukeliais apaugusiu pilvelio galu. Paskutinis patelių pilvelio narelis apaugęs balsvais plaukeliais, du priešpaskutiniai – rausvais, o patinėlių visi trys paskutiniai pilvelio nareliai apaugę rausvais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Gana dažnai pasitaiko miškinių kamanių, kurių pilvelyje nėra geltonų plaukelių juostelės (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus pratorum - Miškinė kamanė

Bombus sylvarum - Pilkšvoji kamanė

Pilkšvoji kamanė - Bombus sylvarum (Linnaeus, 1761)

     Pilkšvosios kamanės priskiriamos raibųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos išsiskiria pilkai alyviniais plaukeliais, dengiančiais beveik visą kūną ir rausvais plaukeliais apaugusiais trimis paskutiniais pilvelio nareliais. Penktasis pilvelio tergitas apaugęs oranžiniais, tamsiai rudais ar juodais plaukeliais, tačiau galinis kraštas – balsvai pilkais arba gelsvais plaukeliais. Patinėlių kūno spalva visiškai nesisikiria nuo patelių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus sylvarum - Pilkšvoji kamanė

Bombus veteranus - Žiloji kamanė

Žiloji kamanė - Bombus veteranus (Fabricius, 1793)

     Žilosios kamanės priskiriamos raibųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos nuo kitų kamanių skiriasi pilkais, tankiais, beveik visą kūną dengiančiais plaukeliais, kurie šiek tiek retesni priešnugarėlės centre ir ties pilvelio viduriu. Skydelis ir juostelė ties pilvelio viduriu apaugę juodais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus veteranus - Žiloji kamanė

Bombus soroeensis - Pievinė kamanė

Pievinė kamanė - Bombus soroeensis (Fabricius, 1777)

     Pievinės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ši kamanė, kaip ir  įvairiaspalvė, yra sunkiai atpažįstama. Kūno plaukelių spalva labai įvairuoja. Neatsitiktinai ji priskiriama prie juodųjų, nes yra ir visiškai juodų su baltais ar rausvais plaukeliais apaugusiais dviem paskutiniais pilvelio nareliais. Tačiau šias kamanes taip pat galima būtų priskirti ir prie juostuotųjų, nes yra porūšių, turinčių šviesių plaukelių juostelių ant priešnugarėlės ir antrojo pilvelio narelio. Tokias kamanes labai lengva sumaišyti su šilinėmis (B. lucorum), nuo kurių jos skiriasi neištisine gelsvų plaukelių juostele ant antrojo pilvelio narelio (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Juodosios formos pievines kamanes nuo didžiaakių atskirti galima pagal viršutinių žandų struktūrą. Pievinių kamanių pagrindinė viršutinių žandų briaunelė susiliečia su kraštu, o didžiaakių – nesusiliečia. Taip pat viršutinių žandų trikampiškosios lysvelės apatinė pusė neapibrėžta ryškia vagute. Tarp sudėtinės akies ir šoninės paprastosios akelės esančiame plotelyje yra daug duobučių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus soroeensis - Pievinė kamanė

Bombus confusus - Didžiaakė kamanė

Didžiaakė kamanė - Bombus confusus Schenck, 1859

     Didžiaakės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Šios kamanės labai panašios į akmenines kamanes, tik rausvai gelsvais plaukeliais apaugę visų pilvelio apačios narelių galiniai kraštai. Dėl to pilvelis atrodo raibas (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Šios rūšies kamanių patinai nuo kitų rūšių skiriasi neįprastai didelėmis iškiliomis akimis (Monsevičius 2007). Didžiaakę kamanę nuo pievinės kamanės juodos formos atskirti galima pagal viršutinių žandų struktūrą. Didžiaakės pagrindinė viršutinių žandų briaunelė nesusiliečia su kraštu, pievinės kamanės – susiliečia (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Tai stambiausia iš Lietuvoje aptinkamų kamanių: motinėlių kūno ilgis – 16-25 mm, darbininkių 0 11-17 mm, patinėlių – 11-15 mm (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus confusus - Kamanė didžiaakė

Bombus ruderarius - Rudakojė kamanė

Rudakojė kamanė - Bombus ruderarius (Muller, 1776)

     Rudakojės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos labai panašios į akmenines, tik rausvai rudais plaukeliais apaugusios trečiosios poros kojos. Paskutiniame motinėlių tergite nėra pailgos duobutės. Pirmasis antrosios poros kojų letenų narelis su danteliu Patinėliai gali turėti neryškių geltonų plaukelių juostelių ant priešnugarėlės, panugarėlės ir pirmojo pilvelio narelio (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus ruderarius - Rudakojė kamanė

Bombus pomorum - Stepinė kamanė

Stepinė kamanė - Bombus pomorum (Panzer, 1805)

     Stepinės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų nugarėlė padengta juodais ar juodai rusvais plaukeliais, neretai, ypač pas patinėlius, su geltonų, pilkų ar rausvų plaukelių priemaiša priekyje. Pilvelis, išskyrus pirmąjį narelį, apaugęs rūdžių spalvos plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Motinėlės 20—24 mm, darbininkės –  18-22 mm, patinėliai – 18-20 mm dydžio.

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus pomorum - Stepinė kamanė

Carabus nitens - Žalvarinis puošniažygis

Žalvarinis puošniažygis - Carabus (Hemicarabus) nitens Linnaeus, 1758

 

     Žalvarinis puošniažygis – tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje aptinkamų ryškiai žėrinčių ir puošniausių žygių. Jo kūno ilgis 13-18 mm ilgio, juodas, viršus auksu žėrintis: galva, priešnugarėlė ir antsparnių pakraštys – rausvi, purpuriniai, antsparniuose tarpai tarp juodų išilginių briaunelių – skaisčiai žalios spalvos. Tačiau spalvinė kūno viršaus kombinacija gali būti ir kitokia: žalia priešnugarėlė ir vario raudonumo antsparniai arba visas paviršius juodas su stipriu bronzos atspalviu (Turin ir kt. 2003). Kūno apačia, išskyrus antsparnių epipleuras, kojos, antenos, burnos organai – juodos spalvos. Išskirtinis šios rūšies puošniažygių kūno bruožas ir antsparnių struktūrinis raštas. Kiekviename iš jų yra po 3 (neskaitant siūlės) išilgai besidriekiančias neaštrias briauneles, kurios pas kai kuriuos individus, ypač iš šiaurinių regionų, viršūninėje antsparnių dalyje gali būti pertrauktos (Turin ir kt. 2003); tarpai tarp jų su skersinėmis vagutėmis (raukšlelėmis). Priešpaskutinis apatinių lūpų čiuopiklių narelis su 2 šereliais. Priekinių kojų blauzdų išorinis kraštas ištįsęs, sudaro trikampišką dantelį (Hůrka 1996; Ardnt ir Trautner 2004).

   

Skaityti pilną aprašymą -> Carabus nitens - Žalvarinis puošniažygis

Bombus laesus - Geltonoji kamanė

Geltonoji kamanė - Bombus laesus Morawitz, 1875

 

     Geltonosios kamanės priskiriamos geltonųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ši kamanė spalviniu plaukelių raštu labai panaši į puošniąją, tačiau, skirtingai nei puošniosios kamanės, duobutės, ęsančios viršugalvyje tarp sudėtinės akies ir paprastųjų akelių, yra dvejopos – tarp retai išsidėsčiusių, stambių duobučių yra ir tankiai išsidėsčiusių smulkių. Galvos šonai apaugę juodais plaukeliais, dažnai prie antenų išaugimo vietos yra pilkšvų plaukelių. Geltoni plaukeliai ant nugarėlės yra daug ryškesni ir ilgesni nei ant pilvelio galo. Trečiasis antenų narelis trumpesnis už ketvirtajį. Trečiosios poros kojų blauzdos apaugusios juodais arba tamsiai rudais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus laesus - Geltonoji kamanė

Bombus distinguendus - Puošnioji kamanė

Puošnioji kamanė - Bombus distinguendus Morawitz, 1869

     Puošniosios kamanės priskiriamos geltonųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų  viršugalvis, nugarėlė ir pilvelis apaugę auksiškai geltonais plaukeliais, nors gana dažni viduriniuose pilvelio nareliuose vyrauja balti plaukeliai, o nugarėlės viduryje – juodi. Išskirtinis šios rūšies požymis yra duobučių, ęsančių viršugalvyje tarp sudėtinės akies ir paprastųjų akelių, dydis ir išsidėstymas. Puošniųjų kamanių duobutės smulkios, beveik vienodo dydžio, tankiai išdėstytos. Trečiosios poros kojų šlaunys apaugusiosgeltonais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus distiguendus - Puošnioji kamanė

Bombus humilis - Įvairiaspalvė kamanė

Įvairiaspalvė kamanė - Bombus humilis Illiger, 1806

     Įvairiaspalvė kamanė bene sunkiausiai atpažįstama, nes jos kūną dengiančių plaukelių spalva gali labai varijuoti. Priskirti ją vienai ar kitai spalvinei grupei yra taip pat sunku. Vienos variacijos kamanių nugarėlė juoda, išskyrus geltonus plaukelius nugarėlės šonuose (ssp. tristis), kitos – visas kūnas apaugęs geltonais, rūdžių spalvos plaukeliais (ssp. staungerioides) arba vienoje ar kitoje kūno dalyje tarp jų yra įsimaišiusių juodų plaukelių (ssp. sordidus). Tačiau visų spalvinių šios rūšies kamanių variacijų šeštasis pilvelio tergitas daugiau ar mažiau yra apaugęs juodais plaukeliais. Lietuvoje aptiktos 6 spalvinės variacijos (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Tačiau tiksliai identifikuoti prireiks mikroskopuojant šių kamanių genitalijų preparatus, nes, pvz. gelsvos ar rusvos spalvinės variacijos labai panašios į samaninę (B. muscorum) ar rudąją (B. pascuorum) kamanes (von Hagen, Aichhorn, 2003).

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus humilis - Įvairiaspalvė kamanė

Bombus schrencki - Juodajuostė kamanė

Juodajuostė kamanė - Bombus schrencki Morawitz, 1881

     Juodajuostės kamanės priskiriamos geltonųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Tiek kūno spalva, tiek dydžiu labai panaši į rudąją, tik, skirtingai nei pastarosios, jos ketvirtasis ir penktasis pilvelio nareliai apaugę beveik vien juodais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Motinėlių kūno ilgis būna nuo 14 iki 21 mm ilgio, darbininkių – 10–15 mm, o patinėlių – nuo 10 iki 16 mm.

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus schrencki - Juodajuostė kamanė

Bombus pascuorum - Rudoji kamanė

Rudoji kamanė - Bombus pascuorum (Scopoli, 1763)

     Rudosios kamanės priskiriamos geltonųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų krūtinė apaugusi geltonai rudais plaukeliais, nugarėlės centre paprastai yra įsimaišiusių juodų plaukelių. Dažniausiai trijų paskutinių narelių plaukelių spalva tokia pat kaip nugarėlės. Penktasis ir šeštasis tergitai apaugę geltonais plaukeliais, kiti pilvelio nareliai apaugę rusvais ir juodais plaukeliais, pastarųjų neretai gali būti daugiau nei rusvų. Egzistuoja daug spalvinių šios kamanės variacijų (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus pascuorum - Rudoji kamanė

Bombus muscorum - Samaninė kamanė

Samaninė kamanė - Bombus muscorum (Linnaeus, 1758)

    Samaninės kamanės priskiriamos geltonųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų beveik visas kūnas apaugęs tamsiai geltonais ar rūdiškai rusvais plaukeliais, pilvelis - geltonais ar sodriai geltonais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Samaninei kamanei artimos rūšys yra rudoji kamanė (B. pascuorum) ir įvairiaspalvė kamanė (B. humilis), tik skirtingai nuo jų samaninė neturi ant nugarėlės juodų plaukelių ( von Hagen, Aichhorn 2003).

     Motinėlių kūnas nuo 17 iki 19 mm, darbininkių – nuo 10 iki 16 mm, o patinėlių – nuo 13 iki 15 mm.

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus muscorum - Samaninė kamanė

Bombus [Psithyrus] rupestris - Juodoji gegutkamanė

Juodoji gegutkamanė - Bombus [Psithyrus] rupestris (Fabricius, 1793)

 

    

    Juodoji gegutkamanė išvaizda labai panaši į akmeninę kamanę (Bombus lapidarius), kurios lizduose ir parazituoja. Tai vienintelė gegutkamanių rūšis, kurios trys paskutiniai pilvelio tergitai yra apaugę rusvai raudonais plaukeliais, ketvirtojo tergito plaukeliai gali būti tamsesni. Paskutinio pilvelio sternito gale šoninės lysvelės sudaro iškilų kampą. Dažnai ant nugarėlės yra geltonų plaukelių juostelių. Sparnai juosvai pilkšvi (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

 

Bombus (Psithyrus) - Gegutkamanės

Gegutkamanės - Bombus (Psithyrus) Lepeletier, 1833

    

      Gegutkamanės - kamanių (Bombus) genties vabzdžių pogentė. Tai specializuoti tikrųjų kamanių lizdiniai parazitai.

    Seniau gegutkamanės buvo laikomos atskira gentis (Psithyrus s.str.), kuri kartu su tikrųjų kamanių (Bombus s.str.) gentim sudarė kamanių tribą (Bombini). Tačiau vėliau, įrodžius jų morfologinių požymių panašumą, šias gentis buvo pasiūlyta jungti į vieną gentį (Bombus s.lat.), o gegutkamanės laikomos kamanių (Bombus s.lat.) pogente (Williams, P.H. 1994).

 

 

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus [Psithyrus] - Gegutkamanė

Carabus intricatus - Grakštusis puošniažygis

 

Grakštusis puošniažygis - Carabus (Chaetocarabus) intricatus Linnaeus, 1758

 

     Grakštusis puošniažygis – tai savitos išvaizdos ir išskirtinio puošnumo Lietuvos faunos vabalas. Jo kūno ilgis 24-36 mm ilgio, juodas, viršus - su stipriu mėlynu atspalviu. Priešnugarėlės ir antsparnių kraštuose mėlynas atspalvis intensyvesnis. Išskirtinis šios rūšies puošniažygių kūno bruožas – antsparnių struktūrinis raštas. Jų paviršius grublėtas, su daugybe išilgine kryptimi išsidėsčiusių, pailgų kauburėlių, tarp kurių išsiskiria po tris stambesnių kauburėlių eilutes. Priešnugarėlės šonuose yra šerelių (po 1 ties pagrindo kampais ir 1-4 ties viduriu, arčiau priekinio krašto), viršutinė lūpa dviskiautė, priešpaskutinis apatinių lūpų čiuopiklių narelis su 3-7 šereliais (Hůrka 1996, Ardnt ir Trautner 2004).

     Šio
puošniažygio lervos yra panašios į kitų šios genties vabalų, ypač violetinio ar didžiojo puošniažygio, ir jas pažinti gana sudėtinga. Kaip pagrindinį požymį Luff (1993) išskiria vienadantę „nosį“ (viršutinės galvos plokštelės priekinę dalį) ir viršutinėje cerkų dalyje gerai susiformavusius du aštrius dantelius, iš kurių vienas nukreiptas aukštyn, kitas – į išorę.

 

Skaityti pilną aprašymą -> Carabus intricatus - Grakštusis puošniažygis

Bombus lucorum - Šilinė kamanė

Šilinė kamanė - Bombus lucorum (Linnaeus, 1761)

 

    Šilinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ryškus lytinis polimorfizmas. Motinėlių kūno ilgis siekia 18–21 mm, darbininkių – 9–16 mm, patinėlių – 14–16 mm. Nuo panašios bei stambesnės žeminės kamanės ši skiriasi šviesiai geltonų plaukelių juostelėmis ant priešnugarėlės ir pilvelio. Paskutiniai pilvelio nareliai yra apaugę baltais plaukeliais. Plotelyje tarp sudėtinės akies ir šoninės paprastosios akelės duobutės yra retokos, tarp jų nėra įsimaišiusių ir tankiai išsidėsčiusių mažų duobučių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus lucorum - Šilinė kamanė

Bombus terrestris - Žeminė kamanė

Žeminė kamanė - Bombus terrestris (Linnaeus, 1758)

 

    Žeminės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ryškus lytinis polimorfizmas. Motinėlių kūno ilgis siekia 20–23 mm, darbininkių – 11–17 mm, patinėlių – 14–16 mm. Krūtinės viršus apaugęs juodais plaukeliais. Motinėlių paskutiniai pilvelio nareliai apaugę gelsvais plaukeliais, darbininkės turi sodriai geltonų plaukelių skersinę juostelę. Pirmasis pilvelio tergitas ir galinis viršugalvio kraštas apaugę juodais plaukeliais. Šiaip juostelių plotis ir plaukelių spalva varijuoja, skiriamos net 9 spalvinės variacijos (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus terrestris - Žeminė kamanė

Bombus sp. - Kamanės

Kamanės - Bombus Latreille, 1802

 

     Kamanės – bendruomeninės bitės. Gyvenimo būdu jos artimiausios naminėms bitėms (Apis mellifera). Genetiškai skiriasi. Naminių bičių genome n=16 chromosomų. Daugelio kamanių rūšių n=18 chromosomų (R. E. Owen i r k t , 1995).

    Nuo kitų bičių kamanės skiriasi kresnu, tankiais, ilgais ir švelniais plaukeliais apaugusiu kūnu. Kamanės – palyginti stambūs vabzdžiai, kai kurių tūšių motinėlių kūnas gali siekti net 30 mm. Jų kūną dengiantys plaukeliai gali būti įvairių spalvų. Dažnai spalvoti plaukeliai auga grupėmis ant tam tikrų kūno vietų ir sudaro kiekvienai rūšiai savitą raštą. Galinių kojų blauzdos paplatėję, virtusios "kraitele" žiedadulkėms rinkti. Jos išorinė plokštuma lygi, be plaukelių, o kraštai apaugę ilgais šereliais (Straigis 2010).

     Kamanėms būdingas ryškus lytinis polimorfizmas. Motinėlių, darbininkių ir patinėlių išvaizda skiriasi ne tik dydžiu. Motinėlių ir darbininkių antenos sudarytos iš 12, o patinėlių – iš 13 narelių (Straigis 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus sp. - Kamanė

Bombus lapidarius - Akmeninė kamanė

Akmeninė kamanė - Bombus lapidarius (Linnaeus, 1758)

 

     Ryškus lytinis polimorfizmas. Motinėlių kūnas juodas, apaugęs juodais plaukeliais, trys paskutiniai pilvelio nareliai apaugę rausvai rudais plaukeliais. Patinėliai gali turėti palyginti ryškias geltonų plaukelių juosteles ant priešnugarėlės, panugarėlės ir pirmojo pilvelio narelio, net keturi paskutiniai jų nareliai yra apaugę rausvais plaukeliais, o kakta – skaisčiai geltonais plaukeliais. Motinėlių paskutiniame pilvelio tergite yra pailga duobutė. Trečiosios poros blauzdų kraštai apaugę juodais plaukeliais. Antenos pas pateles sudarytos iš 12 narelių, pas patinėlius – iš 13 (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Tai stambi kamanė, viena iš stambiausių Lietuvoje aptinkamų kamanių. Motinėlių kūno ilgis siekia 18–22 mm, darbininkių – 11–17 mm, patinėlių – 11–15 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus lapidarius - Akmeninė kamanė

Bombus hypnorum - Medinė kamanė

Medinė kamanė - Bombus hypnorum (Linnaeus, 1758)

   Ryškus lytinis polimorfizmas. Nugarėlė apaugusi rūdžių spalvos plaukeliais, trys pirmieji pilvelio nareliai – juodais, o paskutiniai – baltais plaukeliais. Šeštasis pilvelio narelis dažnai būna apaugęs ir gelsvai pilkais plaukeliais. Patinėlių pirmasis pilvelio narelis apaugęs rūdžių spalvos plaukeliais. Trečiosios poros kojų blauzdos ir pirmasis letenų narelis apaugęs tamsiai rudais plaukeliais (Tamutis, Straigis,  Amšiejus. 2010)

     Motinėlių kūno ilgis būna 17-23 mm, darbininkių – 10-15 mm, o patinėlių – 14-16 mm.

     Šios kamanės mėgsta gyventi miestuose, miesto želdiniuose, gyvenvietėse, kapinėse, miškuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010)

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus hypnorum - Medinė kamanė

Apidae - Bitės

Bitės - Apidae

 

     Bitės yra plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžiai. Jos yra vapsvoms ir skruzdėlėms giminiški gyvūnai, priklausantys tam pačiam smaugtapilvių (Apocrita) pobūriui. Bėgant amžiams ir keičiantis mitybai, iš grobuoniškų vapsvų išsivystė įvairių rūšių bitės. Šiuo metu yra žinoma per 20 000 jų rūšių.

     Bičių pilvelis kabantysis, su krūtine sujungtas plonu stiebeliu. Kūnas apaugęs tankiais plaukeliais. Užpakalinių kojų letenos pirmasis narelis platesnis ir iš visų ilgiausias, vidinėje pusėje turintis šepetėlį žieda­dulkėms rinkti. Įvairios bičių grupės žiedadulkėms rinkti ir nešti turi skirtingus organus. Tobuliausi iš jų – naminių bičių. Burnos organai pritaikyti žiedadulkėms ir nektarui iš gilių žiedų taurelių rinkti ir graužti: jais formuojami korio narveliai (akelės). Aukštesniųjų bičių apatiniai žandai ir apatinė lūpa sudaro straublelį, jo gale yra liežuvėlis. Primityviųjų bičių liežuvėlis labai trumpas, gi kamanių straublelis – ilgiausias, net 8-13 mm. Visos bitės turi po dvi poras sparnų. Apatiniai sparnai yra mažesni už viršutinius.

     Bendruomeninėms bitėms būdingas ryškus lytinis polimorfizmas. Motinėlių, darbininkių ir patinėlių išvaizda skiriasi ir ne tik dydžiu. Motinėlių ir darbininkių antenas sudaro 12 narelių, patinėlių – 13 narelių.

     Bičių dydis labai varijuoja, nuo 2,1 mm (Trigona minima) iki 39 mm(Megachile pluto). Ši gigantė gyvena Pietryčių Azijos tropiniuose miškuose.

Skaityti pilną aprašymą -> Apidae - Bitės

Colias croceus - Stepinis gelsvys

Stepinis gelsvys - Colias croceus (Fourcroy, 1785)

 

   Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai tamsiai ochriškai geltoni, sparno pakraštys su plačia ruda juosta, kur matyti persišviečiančios geltonos gyslos. Priekinio sparno viduryje – beveik taisyklinga apskrita didelė dėmė. Užpakalinio sparno viduryje – didelė oranžinė dėmė. Patelės sparnų pakraščiai su platesniais apvadais ir geltonomis dėmėmis, užpakalinių sparnų apačia nusėta juodais žvyneliais (Ivinskis 2004).

     Patino išskleistų sparnų ilgis siekia 42-48 mm, patelės – 42-54 mm.

     Stepiniui gelsviui artima rūšis yra pietinis gelsvys (Colias myrmidone).  Tik šios rūšies patino priekinio sparno apvaduose gyslos neišsiskiria, jos be geltonų apnašų, apatinėje sparno pusėje juodi taškai labai maži.

Skaityti pilną aprašymą -> Colias croceus - Stepinis gelsvys

Leptidea sinapis - Paprastoji garstytė

Paprastoji garstytė - Leptidea sinapis (Linnaeus, 1758)

 

  Lytinis dimorfizmas ryškus. Pirmosios generacijos patino priekinio sparno viršūnė su didele pilkai juoda dėme, patelės ši sparno dalis neryški. Antrosios generacijos patino sparno viršūnė juoda. Abiejų lyčių priekinio sparno išorinis kraštas apvalus. Užpakalinio sparno apačia juosva, su išilgine šviesia juosta (Ivinskis 2004).

   Išoriškai nesiskiria nuo netikrosios garstytės, atskiriama tik iš genitalinio aparato. Iki 1989 buvo laikoma, kad egzistuoja tik viena rūšis - Leptidea sinapis. Tačiau po atidžios genitalinio aparato tyrimo išaiškėjo, kad egzistuoja kita rūšis - L. reali. O jau 2011 m. atrasta ir dar viena rūšis - L. juvernica.

Skaityti pilną aprašymą -> Leptidea sinapis - Paprastoji garstytė

Leptidea juvernica - Netikroji garstytė

Netikroji garstytė - Leptidea juvernica WILLIAMS, 1946

 

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Priekinio sparno išorinis kraštas apvalus. Pirmos generacijos patino priekinio sparno viršūnė su didele pilkai juoda dėme, patelės ši sparno dalis neryški. Antros generacijos patino sparno viršūnė juoda. Užpakalinio sparno apačia juosva, su išilgine šviesia juosta. Išoriškai nesiskiria nuo paprastosios garstytės, tačiau lengvai atskiriama iš genitalijų. Netikrosios garstytės patino genitalijose sakusas trumpesnis ir į galą platėja. Patelės genitalijose duktusas ilgesnis, analinė pagalvėlė kitokios formos (Ivinskis 2004).

   Patinų išskleistų sparnų ilgis siekia 32-41 mm, patelių – 33-43 mm.

 

Skaityti pilną aprašymą -> Leptidea juvernica - Netikroji garstytė

Pontia edusa - Stepinis baltukas

Stepinis baltukas - Pontia edusa (Fabricius, 1777)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinis sparnas su ryškia diskaline juoda dėme, sparno viršūnė juoda, tamsiai ruda su baltomis dėmelėmis. Patelės priekinis sparnas su didele diskaline dėme, o užpakalinio sparno pakraštys su dviem eilėmis dėmių. Abiejų lyčių užpakalinio sparno apačia gelsvai žalia su baltomis dėmėmis (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 36-48 mm.

     Anksčiau ši rūšis buvo laikoma P. daplidice, bet ištyrinėjus šių rūšių genomą bei lytinio aparato struktūrą buvo išskirtos kelios rūšys. Rytų ir Centrinėje Europoje gyvena P. edusa.

Skaityti pilną aprašymą -> Pontia edusa - Stepinis baltukas

Pieris napi - Griežtinis baltukas

    Griežtinis baltukas - Pieris napi (Linnaeus, 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinis sparnas su pilkai juoda viršūne ir ryškia pilkai juoda dėme. Patelės priekinis sparnas su juoda viršūne ir dviem juodomis dėmėmis. Dėmė prie apatinio krašto pailga. Sparnų, ypač užpakalinio, apačioje gyslos – su juodų žvynelių apnašu. Kitos dvi Lietuvoje aptinkamos panašios rūšys – kopūstinis baltukas (stambesnis) ir ropinis baltukas, kurio užpakalinio sparno apačioje gyslos be juodų žvynelių apnašo (Ivinskis 2004).

     Patino išskleistų sparnų ilgis siekia 34-50 mm, patelės – 32-48 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Pieris napi - Griežtinis baltukas

Pieris rapae - Ropinis baltukas

Ropinis baltukas - Pieris rapae (Linnaeus, 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinio sparno viršūnė juoda, uždiskalinėje srityje – apskrita juoda dėmė. Patelės priekinio sparno pamatinė dalis su tamsiu apnašu, viršūnė su pilkai juodu kraštu ir dviem juodomis dėmėmis uždiskalinėje srityje. Panašus į kopūstinį baltuką, nuo kurio skiriasi mažesne dėme ir neįlenktu apikalinės dėmės viduriniu kraštu, ir į griežtinį baltuką, nuo kurio skiriasi sparnų apačia (ant gyslų nėra tamsių žvynelių) (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 39-55 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Pieris rapae - Ropinis baltukas

Pieris brassicae - Kopūstinis baltukas

Kopūstinis baltukas - Pieris brassicae (Linnaeus, 1758)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinio sparno viršūnė ir dalis išorinio krašto su pilkai juoda siaura juosta. Patelės ši sparno dalis su gerokai platesne juosta ir dviem didelėmis dėmėmis (Ivinskis 2004). Abiejų lyčių sparnų užpakalinė pusė gelsvos spalvos su smulkiais juodais taškeliais.

     Į kopūstinį baltuką panašus yra ropinis baltukas, nuo kurio skiriasi mažesniu dydžiu bei mažesne dėme ir neįlenktu apikalinės dėmės viduriniu kraštu (Ivinskis 2004).

     Patino išskleistų sparnų ilgis siekia 49-62 mm, patelės – 51-63 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Pieris brassicae - Kopūstinis baltukas