Jump to Navigation

TRIKAMPIATINKLIS LAIDŪNAS (Hyptiotes paradoxus C. L. Koch, 1834) - 2009 METŲ EUROPOS VORAS

Algirdas Vilkas nuotrauka

     Europos arachnologų draugija kasmet renka kurią nors vieną vorų rūšį Europos metų voru. Ankstesniais metais buvo paskelbtos šios rūšys: Vandeninis sidabriukas  - Argyroneta aquatica (2000 m.), Paprastasis vapsvavoris - Argiope bruennichi (2001 m.), Paprastasis guolininkas - Pisaura mirabilis (2002 m.), Ilgakojis virpūnėlis - Pholcus phalangioides (2003 m.), Paprastasis žaliavoris - Micrommata virescens (2004 m.), Sieninis šokliavoris - Salticus scenicus  (2005 m.), Geltonasis žiedvoris - Misumena vatia (2006 m.),  Pilkasis pasalūnas - Arctosa cinerea (2007 m. ), Plyšinis kampavoris - Tegenaria atrica (2008 m. ). 2009-ieji paskelbti trikampiatinklio laidūno metais.
    
     Dydis: Patelė 5-6, patinas – 3-4 mm.

Hyptiotes-paradoxus.jpg    Morfologiniai ypatymai: Abiejų lyčių spalvos panašios, patinai truputį šviesesni. Kūnas rausvai gelsvas arba tamsesnis, pilvelis su juodu raštu. Galvakrūtinė beveik rato formos. Akys išsidėsčiusios dviem eilėmis; pirmosios eilės akys yra mažesnės nei antrosios. Kojos trumpos ir plonos, su trumpais rudais arba rausvai rudais plaukeliais. Patelės pilvelis viršutinėje dalyje su dviem mažais gumbeliais. Žiūrint iš šono patelės kūnas trikampiškas ir primena pumpurą. Patino pilvelis trumpas, cilindriškas. Patino palpai labai dideli, maždaug galvakrūtinės dydžio.

     Biologija: Lytiškai subrendę patinai ir patelės randami liepos-rugsėjo mėn. Kopuliacija vyksta ant patelės gaudomojo tinklo arba šalia jo ir lydima patino šokiais. 
Gaudo skraidančius vabzdžius. Apie 2 m aukštyje, dažniausiai ant eglių ir pušų apatinių  šakų įsirengia trikampišką tinklą. Nuo vieno signalinio siūlo išeina keturi spinduliai. Voras tvirtai laiko tinklą priekinėmis kojomis už signalinio siūlo, užpakalinėmis kojomis užsikabinęs už susukto apsauginio siūlo. Apsauginis siūlas nutįsęs nuo verpimo karpučių ir pritvirtintas prie šakos. Jei vabzdys užkliūva už tinklo, voras atpalaiduoja signalinį siūlą, todėl tinklas pasidaro purus, suglemba ir grobis jame susipainioja. Neturi nuodų liaukų, todėl savo grobį dar rūpestingai apveja siūlais ir sušvirkščia virškinimo fermentus. Priklausomai nuo aukos dydžio maitinimasis trunka iki 36 valandų.


 

     Kiaušinėlių kokonas pailgas, jį pritvirtina prie plonų šakų arba prie medžio žievės. Išorinis apvalkalas nešvariai alyvinės žalios spalvos, vidinė dalis balsva, tanki. Kiaušinėlių 8-22, jie rusvai geltoni. Išsiritę jaunikliai išlenda pro apvalią angelę. Patelė kokoną saugo tik pirmąsias dienas.

     Biotopas:  Miškingos vietovės.

     Bendras paplitimas: Palearktika.

     Paplitimas Lietuvoje: Žinoma vienintelė radvietė – Nemuno kilpų regioninis parkas, Šilėngirė (Leg. Lukas Jonaitis, 2008-08-08, 1 patinas).