Lietuvos Entomologų draugijos 2012-ųjų Metų Vabzdžiu pasirinktas dvisparnių būrio atstovas – plėšriamusė (lot. Laphria). Šios genties musės yra vienos didžiausių mūsų platumose musių plėšrūnių šeimos (Asilidae) atstovės ir yra aptinkamos visoje Palearktikoje miškų bei miškastepių zonose.
Lietuvoje šiuo metu yra aptinkamos dvi Laphria genties plėšriamusių rūšys – kuprotoji (lot. Laphria gibbosa (Linnaeus, 1758)) ir kamaniškoji (lot. Laphria flava (Linnaeus, 1761)). Šios musės paprastai stebimos atvirose vietose – miško pievelėse, kirtavietėse, palei kelius, ant tvorų ir pan. Skraido daugiausia karštomis dienos valandomis, nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Suaugusios musės yra nespecializuotos plėšrūnės – skraidydamos medžioja įvairius vabzdžius, stambius vabalus. Lervos taip pat plėšrios, vystosi dažniausiai po spygliuočių žieve bei medienoje, kur maitinasi ūsuočių, straubliukų, blizgiavabalių ar kitų vabalų lervomis.
Pagrindiniai paplitimą limituojantys faktoriai – brandžių miškų plotų mažėjimas, atvirų miško ar pamiškių plotų mažėjimas ir kt.
Kuprotoji plėšriamusė yra įtraukta į kai kurių Rusijos sričių Raudonąsias knygas, taip pat į Norvegijos RK kaip nykstanti rūšis (statusas - EN), kai tuo tarpu kamaniškoji plėšriamusė yra įrašyta į Danijos Raudonąją knygą kaip rūšis, kuriai negresia išnykimas (statusas – LC).
Be jau minėtų plėšriamusių, Metų vabzdžio akcijai labai vertingi bus duomenys apie kitą Asilidae šeimos musių rūšį
- vapsviškąją musę plėšrūnę (Asilus crabroniformis Linnaeus, 1758). Tai Europoje ir šiaurės-vakarų Afrikoje paplitusi rūšis, bet daug kur nykstanti (Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje,
Belgijoje) ir įvairiais statusais irašyta į Danijos, Estijos, Norvegijos, Suomijos bei Švedijos raudonąsias knygas. Nors šių musių biologija nėra gerai ištirta, bet yra žinoma, kad jos labai glaudžiai susijusios su galvijais ir ypač žolėdžių galvijų mėšlu. Esama įrodymų, kad nustojus ganyti gyvulius, tose ganyklose išnyksta ir vapsviškosios musės plėšrūnės. Šių musių lervos yra susijusios su sausu mėšlu - paprastai karvių, bet taip pat ir zuikių. Manoma, kad lervos maitinasi taip pat mėšle gyvenančiomis įvairių vabalų lervomis. Suaugėliai dažniausiai stebimi liepos – rugpjūčio mėnesiais, arti išsiritimo vietos. Maitinasi įvairiais vabzdžiais – žiogais ir skėriukais, vabalais, drugiais, bitėmis, vapsvomis bei musėmis. Mėgsta tupėti ant sausų mėšlo krūvelių. Lietuvoje patikimų rūšies stebėjimo faktų pastaraisiais dešimtmečiais yra nedaug, bet kryptingi tyrimai nebuvo vykdyti, todėl sunku spręsti apie rūšies gausumą mūsų šalyje. Pagrindiniai vapsviškajai musei plėšrūnei kenkiantys veiksniai yra tinkamų ganyklų su įvairia augalija ir gausiu mėšlu nykimas, žemėnaudos pokyčiai įtakojantys galvijų auginimo atsisakymą, galvijų gydymas Avermektino pagrindu sukurtais antiparazitiniais vaistais, kurių dideli kiekiai patenka į išmatas ir taip smarkiai sumažina mėšlo faunos kiekį.
Minėtos Laphria ar Asilus genčių musių rūšys gali būti painiojamos su dar vienos genties – Choerades musėmis plėšrūnėmis, kurių Lietuvoje aptinkamos dvi-trys rūšys.
Smulkiau apie plėšriamuses ir 2012 Metų vabzdžio akciją galite pasiskaityti čia
