Jump to Navigation

2013 m. vabzdys - Kvapusis auksavabalis

Vytautas Tamutis nuotrauka

Kvapusis auksavabalis Oxythyrea funesta (Poda, 1761) (Insecta: Coleoptera, Cetoniidae)

Untitled-2.jpgMorfologija.
Untitled-3.jpg   Suaugėlių kūno ilgis 8-12 mm, juodas, dažnai su žalsvu ar rausvu atspalviu ir silpnu metališku žvilgesiu. Kūno viršus apaugęs ilgais gelsvais, tačiau retokais plaukeliais, o kūno apačioje plaukeliai žymiai tankesni, ypač krūtinėje. Tankiais ilgais plaukeliaisapaugę ir I-II poros kojų dubenėliai bei šlaunys. Visas kūnas nusėtas baltų dėmelių, sudarytų iš tankių, prigludusių žvynelių. Pagyvenusių individų kūno tiek plaukeliai, tiek baltų žvynelių dėmelės gali būti nusitrynę.

Biologija.  
   Žiemoja suaugėliai kokonuose, gegužės mėn. jie pradeda skraidyti, papildomai maitinasi, poruojasi, patelės kiaušinius deda Untitled-1.jpgporcijomis į puveningą substratą iki pat rugpjūčio mėn. Lervos paprastai saprofagės, minta negyva, trūnijančia organika, tačiau gali apgraužti ir augalų šaknis. Suaugėliai papildomai maitinasi augalų žiedais. Dažniausiai aptinkami ant bajorių (Centaurea), usnių (Cirsium), kemero (Eupatorium), buožainės (Knautia), įvairių salierinių (Apiaceae), rečiau ant kitų augalų žiedų.

Paplitimas.  
   Kvapusis auksavabalis paplitęs vakarinėje Palearkties dalyje; buvo laikomas retu, tačiau per pastaruosius 10 metu pastebėtas šios rūšies plitimo šuolis į šiaurę. Aptikta net Suomijoje, St. Peterburgo apylinkėse, nors ankstesnėje literatūroje nurodoma, kad tai miškastepių ir stepių rūšis 
kas ras šį vabalą ir norės pasidalinti radimvietės info, siūskite elektroniniu paštu Vytautui Tamučiui, šios akcijos kuratoriui.
E-paštas: dromius@yahoo.com