Violetinis puošniažygis - Carabus (Megadontus) violaceus Linnaeus, 1758
Šių puošniažygių suaugėlių kūnas 22-35 mm ilgio, juodas arba melsvai juodas. Priešnugarėlės ir antsparnių paviršius matinis arba blizgantis, jų šoniniai kraštai su ryškiu mėlynu, violetiniu, žaliu, purpurinių, vario ar aukso spalvos atspalviu, rečiau be jo; mikroskulptūra ryški, priešnugarėlėje sudaryta iš tarpusavyje susiliejančių taškelių ir raukšlelių, antsparniuose – iš tankiai išsidėsčiusių mažyčių pailgų kauburėlių. Kai kurių porūšių tie kauburėliai antsparniuose formuoja aiškias išilgines eilutes (Lindroth 1974, Hůrka 1996, Turin ir kt. 2003, Ardnt ir Trautner 2004).
Šis puošniažygis savo išvaizda ir dydžiu yra labai panašus į lygųjį, tačiau skirtingai nei lygiojo, jo apatinės lūpos čiuopiklio antrasis narelis turi daugiau nei 2 (dažniausiai 4-6) spygliukus. Apskritai, ši rūšis pasižymi labai didele morfologinių požymių įvairove, aprašyta aibė variacijų atsižvelgiant į priešnugarėlės formą, antsparnių mikroskulptūrą, spalvinius atspalvius. Dėl daugelio jų taksonominio rango vis dar nesutariama (Turin ir kt. 2003). Palearktikos vabalų kataloge yra pateikiama 20 porūšių iš kurių tik vienas C. (M.) violaceus andrzejuscii Fischer von Waldheim, 1823 yra nurodomas Baltijos šalims, tame tarpe ir Lietuvai (Bousquet ir kt. 2003). Nuo nominatyvinio porūšio C. (M.) v. violaceus, kuris yra išplitęs šiaurinėje Europos dalyje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje bei centrinės Europos kalnuose, C. (M.) v. andrzejuscii skiriasi matiniais antsparniais ir ryškių spalvų atspalviais priešnugarėlės bei antsparnių pakraščiuose (Turin ir kt. 2003).
